Milijonų verta kvalifikacija

Bedarbių biržos pildosi, o darbo vietų nedaugėja. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjį į teritorines darbo biržas kreipėsi 28,7 tūkst. bedarbių. Tai 17 proc. daugiau negu rugpjūtį. Spalio 29 dieną darbo ieškojo 232,1 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą. Suprantama, bedarbių yra dar daugiau, nes ne visi darbą praradusieji iškart suskumba registruotis darbo biržoje.

Ekonomistai perspėja, kad ilgesnį laiką neturėdami darbo, žmonės praras kvalifikaciją, tad net ekonomikai atsigavus Lietuva susidurs su rimtomis darbo jėgos problemomis: pasiūla bus didelė, tačiau kvalifikuotų specialistų trūks.

Iš grūdo visą lauką užauginti

Vyriausybė su pasididžiavimu primena, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungos (ES) šalių pagal ES paramos lėšų įsisavinimą.

Šalies nedarbo problemoms spręsti taip pat gaunama ES parama. Europos socialinis fondas (ESF), įkurtas 1957 m., yra pagrindinė ES priemonė, skirta „žmogiškiesiems resursams vystyti ir darbo rinkos funkcionavimui gerinti”. Vieno iš ESF finansuojamo projekto „Bedarbių užimtumo didinimas” tikslas – didinti bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų užimtumą, suteikiant jiems galimybes „įgyti paklausias darbo rinkoje kvalifikacijas ir įtvirtinti reikalingus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje”. Projekto vertė – 14 mln. litų.

Tačiau numatyta, kad į šio projekto veiklas planuojama įtraukti 19 tūkst. ieškančių darbo asmenų (projektas pradėtas 2008-ųjų birželį). Palyginti su turima bedarbių statistika, projekto pagalba kvalifikaciją pakels arba ją išlaikys tik mažuma darbo netekusiųjų.

Klaidos atveju nebeliktų ir investicijų, ir reikalingos darbo jėgos

Lietuvos laisvos rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas aiškino, kad investuojant pinigus į kvalifikacijos kėlimą svarbiausias klausimas yra, kokios profesijos ir kvalifikacijos bus paklausiausios ateityje. Tai numatyti, pasak G. Kadziausko, yra sunku, tad daugiau efektyvumo pasiekiama, kai žmogus, į kurio kvalifikaciją investuojama, kryptį renkasi pats.

„Skiriant pinigus tokioms programoms, didžiausia problema būna, kad baigę mokymosi programas žmonės vis tiek neranda darbo. Tuomet kyla didžiulis nusivylimas. O kadangi darbo pasiūla nedidėja, reikia ypač gerai numatyti, kokių specialybių reikės. Prieš kelerius metus visiems buvo rekomenduojama mokytis profesijų statybų srityje, nes jos buvo labai paklausios. Tai diktavo tuometė darbo rinkos padėtis. O kas gavosi? Kai sprendimas dėl mokymosi programų priimamas centralizuotai, nelieka lankstumo, ir klaidos tikimybė išauga. Šios bedarbių užimtumo didinimo programos neužtikrina žmogaus pasirinkimo galimybės”, – svarbą to, kad žmogus pats rinktųsi, kokių kvalifikacijų jam reikės ateityje, aiškino G. Kadziauskas.

TIK FAKTAI

Įgyvendinant projektą organizuoti profesinio mokymo paslaugų pirkimai. Nupirktos profesinio mokymo programos.

Nuo projekto įgyvendinimo pradžios (2008 birželio) iki šių metų spalio 1-osios į profesinio mokymo programą yra nusiųsti 7625 projekto dalyviai. Profesinio mokymo programas iki šiol baigė 4231 projekto dalyvis, įsidarbino 1098 projekto dalyviai.

Projekto tikslinės grupės: darbo biržose registruoti bedarbiai be profesinio pasirengimo, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar kvalifikaciją, baigę profesinės reabilitacijos programas ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai.

Balsas.lt

2009.11.19

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s