Euro zona: nykimą turės kompensuoti plėtra?

Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra.

Atsirado galimybė šalims mažylėms

Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.

BBC žurnalistas Malcolmas Brabantas tiesiai šviesiai pasišaipė iš Estijos: „Estija, Baltijos šalių ekonomikos stebuklas, aukščiausio kompiuterinio raštingumo pasaulyje šalis euro zonoje prisijungs prie Graikijos. Ne, aš negaliu tuo patikėti“. Savo straipsnyje jis uždavė ironiškus, daug kam iškilusius klausimus: ar Estijoje pastarąjį pusmetį neveikė internetas, ir šalies valdžia nieko nežino apie euro padėtį?

„Sveika atvykusi į euro zoną, Estija. Galėsi stebėti, kaip tavo skausmingai padaryti pokomunistiniai laimėjimai bus panaudoti subsidijuojant Graikijos išlaidavimą“, − skaudžiai kirto žurnalistas. Jis padarė sarkastišką išvadą, kad didžiąją metų dalį šaltyje ir be saulės praleidžiantys estai, tikriausiai, panoro pasišildyti Graikijos saulėkaitoje ir sumokėti už graikų malonumus, tokius kaip iš biudžeto apmokami „vaiduokliniai“ darbuotojų etatai, didžiulė infliacija ir kitus.

Įstojus į Europos Sąjungą ir Lietuvos politikų siekis buvo kaip įmanoma greičiau įsivesti eurą. Po Estijos „triumfo“ kelyje į eurą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susiprotėjo nuraminti tautą, kad siekis įvesti eurą nėra „savitikslis“, o daugiau biudžeto gairių laikymosi garantas. Prezidentė vis dėlto tiki, kad euras Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus įvestas.

Karpomi biudžetai provokuoja maištus

Tuo metu pasaulio ekonomikos ir finansų specialistų prognozės darosi vis niūresnės. Numatytos euro zonos šalių taupymo priemonės tik padidins šio regiono problemas. Taip pareiškė investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Finansų specialistas akcentavo politinį biudžetų deficitų mažinimo aspektą. Tai, pasak W. Rosso, gali sukelti streikų ir kitokių neramumų virtinę, o kiekviena streikų diena šalims kainuoja labai daug.

Europos Sąjungoje dėl vyriausybių numatytų taupymo priemonių dideli streikai jau vyko ir tebevyksta Ispanijoje, Graikijoje, Rumunijoje. Streikai bręsta ir Vokietijoje. Pagal Vokietijos paskelbtą išlaidų karpymo programą 2011−2014 metais turėtų būti sutaupyta 81,6 mlrd. eurų, iki 2016-ųjų planuojama sutaupyti apie 10 mlrd. eurų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusių metų pabaigoje sulaukė gyventojų palaikymo paskelbusi, kad sieks mokesčių mažinimo ir mažesnio darbo rinkos reguliavimo. Dabar jos populiarumas visiškai išblėso – vokiečiai grasina streikais.

TIK FAKTAI

Jau trečioji iš didžiausių tarptautinių reitingų agentūrų − „Moody’s Investors Service“ − birželio viduryje Graikijos kredito reitingą sumažino keturiais lygiais – nuo A3 iki neinvesticinio lygio Ba1.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas gegužę smuko iki 45,8 punktų nuo balandį buvusių 53 punktų.

Rinkas neigiamai paveikė pasaulio žiniasklaidoje pasirodę gandai, kad, pasekusi Graikijos pavyzdžiu, Ispanija derasi su Europos Komisija, Tarptautiniu valiutos fondu ir JAV dėl finansinės paramos. Ispanijos valdžia ir Europos Komisija tai paneigė.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy numato galimybę ilginti pensinį amžių ir didinti mokesčius. Vokietija ketina mažinti valstybės biudžeto subsidijas, svarsto atleidimo nuo mokesčių panaikinimą ir pašalpų mokėjimo pokyčius.

Balsas.lt

2010.06.21

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s