„Naujųjų lietuvių“ mentalitetas ir kitos socialinės bėdos

Pasauliniai socialiniai tyrimai rodo, kad socialinė lygybė – vienas svarbiausių veiksnių bendram visuomenės laimingumo lygiui. Ir net ne taip svarbu, ar beveik visi žmonės šalyje pasiturintys, ar beveik visi skursta, svarbiausia, kad socialinių rodiklių skirtumai – pajamos ir išsilavinimas – tarp skirtingų visuomenės sluoksnių būtų kuo mažesni. Tuomet ir neturtingieji nesijaučia tokie nuskriausti. O laimingumo jausmas turi įtaką gebėjimui spręsti problemas ir norui tai daryti apskritai. Todėl svarbu, ar sunkmečiu Lietuvoje socialinė nelygybė gilėjo, ar mažėjo, ir ką politikai daro tam, kad skirtumai tarp socialinių grupių būtų kuo mažesni.

„Balsas.lt savaitei” apie tai pasakojo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas, „Sodros” tarybos patarėjas, buvęs socialinės apsaugos ministras ir ilgametis socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Teodoras Medaiskis.

Kurlink krypstame

− Jūsų nuomone, socialiniai skirtumai Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo ar mažėjo?

Dar trūksta rimtų pastarojo meto tyrimų, tačiau spėju, kad ekonomikos augimo laikotarpiu pajamų nelygybė greičiau didėjo, nei mažėjo. Apskritai per nepriklausomybės dvidešimtmetį dėl liberalios politikos Lietuvoje susiformavo visuomenė, kurioje gyventojų  pajamų nelygybė didesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

− Kokius galima minėti valdžios žingsnius ir prioritetus mažinant socialinę nelygybę?

− Nuosmukis privertė žengti žingsnius, mažinančius pajamų nelygybę. Didesnius atlyginimus gaunantys viešojo sektoriaus darbuotojai nukentėjo labiau. Dabartinis pensijų mažinimas buvo ryškiai progresyvinis – didesnes pajamas gaunantys pensininkai neteko kur kas daugiau negu gaunantys mažas. Be to, daug kalbama, bet mažai daroma dėl progresyvinių, nekilnojamojo turto mokesčių ir t. t.

Socialinės nelygybės problemos nenorėčiau suvesti vien į pajamas ir pinigus. Lietuvoje, manyčiau, pernelyg gajus vadinamųjų naujųjų lietuvių mentalitetas – sunkiai slepiama panieka mažiau pasiekusiesiems, ignoruojamas viešasis interesas, menka socialinė kultūra ir panašiai.

Dėl tokių nuostatų šalyje per didelė šešėlinės ekonomikos dalis ir per  menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Nors mokesčių tarifai atrodo nemaži, pavyzdžiui, socialinei apsaugai tenka perpus mažiau lėšų, palyginti su bendruoju vidaus produktu, negu ES vidurkis. Todėl socialinės nelygybės įveikimo problema yra pirmiausia tam tikro mentaliteto įveikimo problema, o tik paskui teisingesnio apmokestinimo ir teisingesnio paskirstymo problema.

Skurdo rodiklis

− Ar Lietuvoje, augant kainoms ir mažėjant pajamoms, neturėtų būti mažesnis skurdo ribos rodiklis? Kada jis paskutinį kartą keistas?

− Skurdas šiuo metu vertinamas pagal vadinamąją skurdo rizikos ribą, kurią visos ES šalys skaičiuoja pagal vienodą Eurostato metodiką. Ši riba apskaičiuojama pagal namų ūkių pajamų medianą (pajamų dydį, kuris visus namų ūkių tyrime dalyvaujančius gyventojus padalija pusiau: pusė gauna didesnes už medianą pajamas, kita pusė – mažesnes). 60 procentų šios medianos ir yra skurdo rizikos riba.

Kadangi 2009 metais žmonių pajamos mažėjo, tai tikriausiai ir skurdo rizikos riba bus mažesnė. Gali būti, kad skurdo rizikos lygis netgi sumažės (nors faktiškai gyvenimas daugumai tik pablogėjo). Mat skurdo rizikos lygis labiau matuoja pajamų nelygybę, o ne skurdą. Šalyje, kur pajamos maždaug vienodos, nors ir nedidelės, skurdo rizikos lygis bus neaukštas, nors tos valstybės turtingiausieji gyventų prasčiau už kitos labai turtingos šalies vargšus.

Pasitikėjimas garuoja kasdien

− Ar nuo žmonių nusiteikimo taip pat priklauso, kada šalies ekonomika išbris iš krizės?

− Taip, ekonomika labai jautri lūkesčiams. 2008 metų pabaigoje naujosios valdžios suformuoti neigiami lūkesčiai tik pagilino ūkio nuosmukį ir nemažai kainavo šaliai. Todėl pozityvių lūkesčių formavimas – svarbus atsigavimo veiksnys. Galima, aišku, abejoti, ar dabartinė valdžia pajėgs tokius juos formuoti, nes yra netekusi bent dalies žmonių pasitikėjimo.

TIK FAKTAI

2008 metais Lietuvoje medianos riba buvo 720 litų.

20 proc. Lietuvos žmonių gavo mažesnes už šį dydį pajamas. Ankstesniais metais skurdo rizikos riba sparčiai augo.

Balsas.lt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s