Ar Baltijos šalys gali lengviau atsikvėpti?

Ar Baltijos šalys po NATO susitikimo Velse gyvens saugiau? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, šia tema surengęs spaudos konferenciją, teigė, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių pastangų.

Atsargus optimizmas

“Terorizmo grėsmė egzistuoja, islamo pasaulis kuria savo kalifatus, vyksta karai Irake, Afganistane, Libijoje. Taip pat ir Šiaurės Korėjos diktatorius vis pagrasina. Ir, pagaliau, karas Europoje – įvykiai Ukrainoje. Taigi, pasaulis šiandien gyvena neramiai”, – kalbėjo B.Juodka. Politiko pastebėjimu, po Šaltojo karo pabaigos atsiradusi ramybė ilgokai buvo užmigdžiusi Aljansą.

Vis dėlto, B.Juodkos nuomone, pastaruoju metu įvyko keli svarbūs įvykiai, įkvepiantys šiek tiek optimizmo. Vienas jų – ratifikuota ES ir Ukrainos asociacijos sutartis. “Tai svarbu, nes įvykiai Ukrainoje susiję su šios sutarties nepasirašymu pernai Vilniuje, – sakė B.Juodka. – Taigi sinchroninis sutarties ratifikavimas puikus pavyzdys, kad Ukraina pasirinko demokratinį ES vertybių vektorių.”

B.Juodka išskyrė ir NATO susitikimą. “NATO susitikime priimtas sprendimas dėl naujos sankcijų bangos – labai svarbus. Sankcijos išplėstos fizinių asmenų skaičiaus prasme, taip pat jos palies įvairias naftos bendroves”, – komentavo Lietuvos socialdemokratų atstovas.

Tarp svarbesnių pastarojo meto įvykių B.Juodka įvardijo ir JAV prezidento Baracko Obamos vizitą Estijoje bei ten išsakytas mintis. “Jos rodo JAV prezidentų minčių nuoseklumą. Prieš maždaug dešimt metų George‘as Bushas pareiškė, kad tas, kas pajudins pirštą prieš Baltijos valstybes, stos prieš JAV. Beveik tą patį B.Obama pareiškė Taline – kad Lietuva, Latvija ir Estija daugiau niekada nebus okupuotos. Tai nepaprastai svarbu”, – pažymėjo B.Juodka.

Lietuva turės pasitempti

Vis dėlto šių raminančių įvykių kontekste Lietuva atsipalaiduoti tikrai neturėtų, įsitikinęs parlamentaras.

“Nebuvo pasakyta, kad bus dislokuotos nuolatinės NATO karinės pajėgos Baltijos valstybėse ar Lenkijoje, nes tai draudžia tam tikri teisiniai sutarčių su NATO dokumentai. Tačiau NATO susitikime priimtas atsako veiksmų planas – tęstinis žemės, oro ir jūrų pajėgų buvimas bei karinis aktyvumas mūsų regione rotaciniu principu – labai svarbus mūsų saugumui. Tam, kad būtų dislokuotos papildomos greitojo reagavimo pajėgos, Lietuva turės būti pasiruošusi: reikalinga tam tikra infrastruktūra, reikės investicijų, – vardijo B.Juodka. – Privalome pasiekti ir tuos nelaimingus 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto gynybai. Manau, viena priežasčių, kodėl B.Obama atvyko į Taliną, o ne į Vilnių, yra ta, kad Estija jau seniai skiria 2 proc. BVP savo gynybai.”

Politikas sakė pastaruoju metu Lietuvoje pastebintis daugiau patriotizmo, ypač jaunimo. Jis atkreipė dėmesį, kad daug jaunų išsilavinusių žmonių įstojo į Šaulių sąjungą. Tačiau, anot jo, vien patriotizmo neužtenka – šiuos žmones reikia apmokyti, o tai vėlgi kainuoja. “Į Šaulių sąjungą stoja verslininkai, teisininkai, mokslininkai, politikai. Jie mato grėsmę ir supranta, kad turi būti pasiruošusi visa šalis, o ne vien mūsų kariai. Toji patriotizmo banga dabar labai reikalinga. Bet šiuos jaunus žmones reikia apmokyti, supažindinti su ginklu”, – pastebėjo B.Juodka.

Reziumuodamas atsirandančias grėsmes, optimizmo teikiančių įvykių rezultatus ir Lietuvai tenkančius uždavinius, B.Juodka teigė, kad po NATO susitikimo saugumo šiek tiek padaugėjo.

“Galingesnio aljanso šiandien pasaulyje nėra, ir dabartinis jo suaktyvėjimas, naujas misijos supratimas yra saugus skėtis visoms jo narėms, – sakė politikas. – Tačiau Lietuva negali tik laukti sąjungininkų malonės, o turi pati rimtai ruoštis, investuoti į krašto gynybą.”

V.Žirinovskis – kitų ruporas

Dienraščio “Kauno diena”paklaustas, kaip Lietuva galėtų ne tik ruoštis karui, bet kartu ir siekti taikos, savo viduje kiek įmanoma sumažindama provokacijų galimybes, B.Juodka sakė pritariantis Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei – reikia labiau rūpintis kitataučių tankiau gyvenamais regionais.

“Pastaruoju metu provokacijos iš Rusijos pusės yra ryškios. Nemanau, kad atsitiktinai suimtas Estijos saugumo pareigūnas, atsitiktinai Rusijoje pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos piliečio, atsisakiusio tarnauti sovietų armijoje, – pabrėžė B.Juodka. – Dar vienas “sutapimas” – kylanti rusų banga, pasisakanti už rusų kalbos pripažinimą antra valstybine kalba. Taigi, manau, tai yra sąmoningi Rusijos veiksmai, ir mes turime būti jiems pasiruošę.”

Politiko manymu, į kontroversiškąjį Vladimirą Žirinovskį galimą žiūrėti kaip į pusprotį, bet, kita vertus, jis yra dalies Rusijos politikų ruporas: jeigu jis sako Baltijos šalims patylėti, nes kitaip jų neva neliks, vadinasi, taip gali manyti dalis Rusijos politikų.

B.Juodka priminė ir atvejį, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlys Valdemaras Tomaševskis viešumoje segėjo Georgijaus juostelę. Jo vertinimu, taip bandoma naudotis rusų korta. “Ar reikia Lietuvos politikui Gegužės 9-ąją prisisegti Georgijaus juostelę? Tai politiniai žaidimai. Rusakalbių korta Lietuvoje gali būti naudojama taip pat, kaip naudojama kitur. Mes turime būti pasiruošę”, – ragino B.Juodka.

Jo įsitikinimu, šalies politikai turėtų skirti daugiau dėmesio regionams, kuriose gyvena daug kitataučių. Visagine, Šalčininkuose beveik nedaroma jokių investicijų. Tiesa, pasak B.Juodkos, investicijų pritraukimas, ES lėšų panaudojimas yra savivaldybių reikalas, tačiau, jeigu šioms trūksta patirties ar žmogiškųjų išteklių, joms reikėtų labiau padėti. “Manau, tai galėtų sumažinti įtampą. Vis dėlto jaučiu, kad ji kyla daugiau iš politikavimo”, – svarstė B.Juodka.

Prašo informuoti visuomenę

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo frakcijos narė, šešėlinės vyriausybės krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praėjusį pirmadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų vadovus, siūlydama ministerijoms pradėti sistemingai informuoti bei mokyti piliečius, kaip reikėtų elgtis krizių atvejais, kur kreiptis ir gauti informacijos.

R.Juknevičienės teigimu, į Seimo narius kreipiasi nemažai susirūpinusių piliečių, kurie nerimauja dėl to, kad nežino, kaip turėtų elgtis neramumų ar agresijos iš išorės atvejais. “Todėl prašau informuoti mane, kas yra daroma, ar yra rengiamos konkrečios programos, ar yra analizuojama kitų šalių patirtis, ar institucijos šiuo klausimu bendradarbiauja tarpusavyje”, – savo kreipimęsi į ministerijų vadovus rašo R.Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė teigia pasigendanti informacijos iš minėtų ministerijų, kokių veiksmų imtasi siekiant parengti visuomenę galimiems krizių atvejams.

“Kauno diena”

2014.09.22

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s