Ar visada didesnė minimali alga gerai?

Ekonomistų vertinimu, šiuo metu yra pakankamai pagrindo didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) 10 proc., tačiau ją pakėlus daugiau būtų perlenkta lazda. Ekonomiškai logiško sprendimo susieti MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu politikai esą nenori priimti dėl savanaudiškų priežasčių.

Gali didėti dukart

Nuo liepos 1 d. MMA turėtų didėti 25 eurais iki 325 eurų, tačiau tiek premjeras Algirdas Butkevičius, tiek Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kalba apie galimybę iki kitų metų ją didinti ir antrą kartą. Ministro pirmininko teigimu, sprendimas dėl MMA didinimo antrą kartą priklausys nuo šalies ekonomikos situacijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, su Seimo valdyba aptardama prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbus, taip pat sakė, kad socialinį žmonių saugumą reikia didinti konkrečiais darbais. Pasak Prezidentės, minimalios algos, socialinių išmokų ir pensijų didėjimas yra būtini žingsniai siekiant, kad ekonomikos augimą pajustų visi žmonės.

Politinis įrankis

Minimalios algos nustatymas ir jos augimas yra reikalingas, tačiau jį lemti turi ne politikų sprendimai, įsitikinęs banko “Nordea” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

“Tikrai nesu prieš MMA didėjimą, tai reikalingas dalykas tokiai besivystančiai ekonomikai, kaip Lietuvos. Čia kai kuriuose sektoriuose tikrai silpnai ginamos darbuotojų teisės, ir MMA tampa kaip tam tikrų susitarimų pakaitalas. Tačiau, mano nuomone, būtų geriausia, jeigu minimalus darbo užmokestis būtų pririštas prie vidutinio darbo užmokesčio – kai auga vidutinis, atitinkamai būtų keliamas ir minimalus. Žiūrint į kitų šalių pavyzdžius, šis santykis galėtų sudaryti 40-50 proc. Tai būtų ekonomikai sveikas, prognozuotinas reiškinys”, – teigė Ž.Mauricas.

Pasak jo, svarbiausia, kad MMA augimas nebūtų politizuotas, kaip yra iki šiol. Dabar yra galvojama, kad, pakėlus minimalų užmokestį, automatiškai didės ir vidutinis atlyginimas bei apskritai žmonių gerovė. Tačiau iš tiesų turėtų būti atvirkščiai, pabrėžė Ž.Mauricas.

“Pavyzdžiui, Estijoje minimalus atlyginimas yra 30 proc. didesnis nei Lietuvoje – 390 eurų, bet vidutinis darbo užmokestis didesnis 48 proc. Taigi reikia galvoti, kaip pakelti vidutinį darbo užmokestį – skatinti investicijas, aukštos pridėtinės vertės kūrimą ir panašiai. Tai padaryti nėra paprasta, dėl to politikai nemėgsta apie tai kalbėti”, – kalbėjo ekonomistas.

Daugelį metų kalbant apie galimybę susieti MMA su vidutiniu užmokesčiu, politikai nenori to įgyvendinti ir dėl to, kad minimalios algos didinimas pristatomas kaip valdžios geradarybė. Tai patogu ir dabar, kai po metų vėl vyks Seimo rinkimai.

“Tai didelė problema ir iššūkis daugelyje besivystančių valstybių. Gyventojų supratimas apie ekonomikos reiškinius nėra labai tvirtas, o minimalaus atlyginimo susiejimas su vidutiniu politikams, ypač mėgstantiems populizmą, būtų nenaudingas. Jeigu negalėtų žadėti, kad didins minimalią algą, ką politikai daugiau žadėtų ir apie ką kalbėtų?” – ironizavo Ž.Mauricas.

Augimo erdvė ribota

Vis tik Ž.Mauricas pripažįsta, jog tam tikram MMA augimui dabar yra prielaidų: pernai vidutinis atlyginimas augo, šiemet taip pat prognozuojamas 5 proc. augimas, tad MMA didėjimas 10 proc. būtų pakankamai proporcingas. Tačiau didinimo erdvė yra labai ribota.

“Nereikia perlenkti lazdos. Jeigu bus didelė MMA, o darbo užmokesčio apmokestinimas išliks toks, koks yra, mokestinė našta tik didės ir vėl kils grėsmė, kad dar dalis darbuotojų pasitrauks į šešėlį arba formaliai dirbs ne visą etatą. Vėlgi – popieriuose viskas atrodys gražu, kad turime didelę MMA, bet faktiškai tai nebūtinai padidins žmonių gerovę. Taigi reikia susieti MMA su vidutiniu atlyginimu, o taip pat, didėjant MMA, mažinti neapmokestinamų pajamų dydį”, – perspėjo Ž.Mauricas.

Ekonomisto teigimu, jau vien kalbėjimas apie tai, kad minimali alga galbūt bus didina du kartus per metus, o galbūt nebus, yra žalingas ekonomikai. Verslui pasiruošti tokiems pokyčiams nėra taip paprasta.

“Buvo labai aiškus Vyriausybės įsipareigojimas, kad apie visus mokestinius pakeitimus – o MMA keitimas tam tikra prasme yra mokestinis pakeitimas, nes didėja mokami mokesčiai – bus informuojama bent prieš metus. Dabar tas laikotarpis sutrumpėja net iki kelių savaičių. Verslui, kuris paprastai ruošia metinius planus, tai yra blogas signalas, kuria nepasitikėjimo atmosferą”, – neigiamus skubos didinant MMA aspektus vardijo Ž.Mauricas.

Rūke pasiklystanti idėja

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad idėjos MMA susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu neįgyvendinimas yra neatsakingas politinis elgesys.

Ekonomisto vertinimu, šiemet smarkiai sumažėjusį eksportą į Rytų rinkas atsveria geresnės tendencijos – auganti vidaus paklausa ir atsigaunanti euro zonos rinka suteikia teigiamą impulsą ir darbo rinkos rodikliams. Anot N.Mačiulio, MMA didinimas negali būti tas veiksnys, kuris iš esmės pablogins Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, nes MMA kaimyninėse šalyse vis tiek yra didesnis. MMA didinimas gali paskatinti kelti atlyginimus kitiems, aukštesnę kvalifikaciją turintiems darbuotojams.

Vis dėlto, ekonomisto nuomone, didžiausia problema, susijusi su MMA didinimu, yra tai, kad šis procesas yra sunkiai prognozuojamas ir labiau priklauso nuo politinių, o ne ekonominių aplinkybių, o tai nėra tvari situacija.

“Ne kartą siūlyta idėja susieti MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu arba su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu vis pasiklysta rūke. Norėtųsi išgirsti daugiau diskusijų apie tai, kur surasti finansinių išteklių neapmokestinamojo pajamų dydžio padvigubinimui arba kaip sukurti darbo vietas bent pusei dabartinių bedarbių. Ilgam užsiveriant Rytų rinkoms, šios priemonės būtų efektyvesnės ir skatinant vidaus paklausą, ir mažinant socialinę atskirtį, ir išsaugant įmonių galimybes plėsti eksportą į kitas rinkas”, – įsitikinęs N.Mačiulis.

“Kauno diena”

2015.03.21

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s