Architektai piešia niūrią miestų ateitį

Fatališkas požiūris į degraduojančius miestų rajonus – šalies politinė ir ekonominė gėda. Jeigu ir toliau nebus ryžtamasi drąsiems pokyčiams, laukia labai nyki perspektyva.

Tokias mintis dėstė Seime vykusios urbanistinės konferencijos “Lietuvos miestų kaita: praeitis, šių dienų realijos ir ateities iššūkiai” pranešėjai. Konferencija skirta iškilaus urbanisto profesoriaus Kazio Šešelgio šimtmečiui ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros 70 metų jubiliejui.

Ištisus kvartalus – perstatyti

Architektas Algirdas Kaušpėdas dabartinę daugiabučių renovavimo praktiką palygino su dantų priežiūra, klausdamas, ar sugedusius dantis geriau šalinti, ar padengti auksu.

“Dantis aptraukus auksu, sveiki netapsime – liga tik pereis į chronišką stadiją”, – sakė A.Kaušpėdas. Jo nuomone, pritaikytas būsto privatizavimo modelis buvo labai nevykęs, kuris labai suvaržė galimybes kažką keisti. “Bėda ta, kad mes tuose paveldėtuose sovietiniuose kvartaluose auginame zombius. Per 25-erius nepriklausomybės metus nerenovuotų namų situacija visiškai pasikeitė. Anksčiau užteko pašiltinti namą ir visi būtų patenkinti, o dabar būstas turi atitikti labai aukštus darnaus vystymosi reikalavimus”, – kalbėjo A.Kaušpėdas.

Pasak architekto, pastatų renovacija yra valstybinio masto politinė, ekonominė ir moralinė problema, kuriai spręsti nuolat trūksta politinės valios.

A.Kaušpėdo įsitikinimu, miestai turi aiškiai apsibrėžti savo vertingiausias teritorijas ir joms taikyti specialų renovacijos režimą, kuris sudarytų galimybes vykdyti sąmoningą, darnią ir kompleksišką miesto renovaciją, įskaitant visišką kvartalų perstatymą.

Rajonai virsta niekuo

Architektas Petras Džervus, konferencijoje kalbėdamas apie urbanistinius iššūkius, taip pat akcentavo, kad trūksta politinės valios masinės statybos rajonų klausimams spręsti. XX a. pabaigoje Vakarų Europoje vykęs trumpas urbanistikos renesansas, anot P.Džervaus, suformavo aiškias metodines vertinimo nuostatas, institutai susistemino masinės statybos gyvenamųjų rajonų padėtį ir pateikė padarinių šalinimo receptus.

“Jie mandagiai mums priminė, kad posovietinėje Rytų Europoje problemų mastas yra nepalyginamai didesnis. Buvo pasakyta: turite problemų – susiimkite, susitvarkykite, kol nevėlu. Per 20 metų Lietuvoje iš natūralaus visuomenės skubėjimo praturtėti išplaukė sąlygos ignoruoti urbanistinius dėsnius. Tai ir nuosavybės atkūrimo kuriozai, ir besikilnojanti žemė, ir degraduojanti socialinė infrastruktūra, ir pavėluotas nesibaigiantis restitucijos procesas, ir taip toliau”, – vardijo P.Džervus.

Architekto teigimu, urbanistikos sunaikinimas atvedė prie nepavydėtinos situacijos: daugiau kaip 60 proc. didmiesčių gyventojų vis dar gyvena šiuose rajonuose. “Tai milžiniška fizinė talpykla, virstanti niekuo. Lietuvoje nėra jokios net teorinės strategijos šiam procesui suvaldyti. Vakarų tyrėjai jau prieš 20 metų perspėjo, kad, nerestruktūrizuojant šių rajonų, jie taps degraduojančia socialinio būsto tipo terpe. Ją pirmiausiai paliks lyderiai, o susikoncentruos ekonomiškai nepajėgūs namų ūkiai. Toliau laukia dar dramatiškesnė vystymosi fazė – absoliutus fizinis ir moralinis statinių nusidėvėjimas, nuvertėjimas, socialinė marginalizacija. Tai vyksta dabar, apie tai šneka kandidatai į miestų merus, bankų analitikai, ekonomistai”, – perspėjo P.Džervus.

Architektas yra įsitikinęs, kad masinės statybos gyvenamųjų namų rajonų klausimus reikia aktualizuoti iki valstybės masto problemos. Jie užima 25 proc. miestų urbanizuotų teritorijų, kuriose gyvena 60 proc. gyventojų, kurie marginalizuojasi, tinkamai nevaldo nuosavybės. “Reikia stabdyti problemos užkonservavimo procesą, tai yra renovaciją, orientuotą tik į energetinių nuostolių atskiruose pastatuose mažinimą. Tai daryti reikia šviečiant visuomenę ir pateikiant alternatyvius regeneracijos būdus”, – sakė P.Džervus.

Galimybė – verslo plėtroje

Architektas urbanistas Vytautas Buinevičius konferencijoje išskyrė kiek optimistiškesnį mikrorajonų padėties aspektą: privatus verslas juose kuria prekybos ir paslaugų centrus. “Ir tai nenuostabu, nes tuose rajonuose gyvena didžioji dalis potencialių vartotojų”, – pažymėjo architektas.

Vis dėlto jis pripažino ir tai, kad mikrorajonuose dar trūksta paslaugų įvairovės, jaukios visuomeninės erdvės, patogios infrastruktūros. Pasak V.Buinevičiaus, labai svarbu yra išnaudoti ir suvaldyti norinčio rajonuose investuoti verslo potencialą, nes tai yra viena iš labai nedaugelio galimybių mikrorajonams atsigauti.

“Kaip jau minėta, mikrorajonuose pastatai yra 100 proc. privati nuosavybė, tai neleidžia nugriauti ir perstatyti namų ar kvartalų, kaip daroma, pavyzdžiui, Olandijoje. Toje šalyje tai įmanoma tik dėl to, kad joje ištisi kvartalai, namai yra būsto korporacijų nuosavybė. Tam skiriamos didžiulės valstybės lėšos. Mes tai galime sau leisti tik pavieniais atvejais”, – teigė V.Buinevičius.

Apie profesorių K.Šešelgį (1915-1998 m.)

K.Šešelgis 1949-1951 m. vadovavo Miestų planavimo katedrai Vytauto Didžiojo universitete, o nuo 1951 m. iki 1980 m. vadovavo Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedrai, pristato Vilniaus Gedimino technikos universitetas. K.Šešelgis – habilituotas architektūros mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos liaudies architektas, apdovanotas Lietuvos valstybinėmis premijomis, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
K.Šešelgis parengė daug ir įvairių projektų. Tai – Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas (1958 m.), Lietuvos bendros sistemos modelis, pagal kurį buvo sukurta Lietuvos rajoninio planavimo schema (1967 m.), Vienybės a. Kaune planavimo projektas (1968 m., pertvarkyta 1975 m.). Parengė Panevėžio (1951 m.), Naujosios Akmenės (1953 m.), Kėdainių (1962 m.) bendruosius planus (generalinius planus). Taip pat parengė Kauno senamiesčio rekonstrukcijos projektą (1962 m.).

K.Šešelgis parašė kelias knygas: “Kolūkių gyvenviečių planavimas”, “Rajoninio planavimo ir urbanistikos pagrindai”, “Gyvenimas. Mokslo darbai” (išleista po mirties), parengė knygas “Lietuvių liaudies architektūra”, “Lietuvių liaudies architektūros paminklai”. Paskelbė apie 170 straipsnių apie rajonų planavimą, urbanistiką, liaudies architektūrą.

“Kauno diena”

2014.11.11

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s