Būsimi pensininkai, gelbėkitės!

Ekonominiai ir demografiniai rodikliai rodo, jog valstybinei pensijų sistemai bus tik sunkiau, tad patariama kiekvienam asmeniškai gelbėti savo ateitį pagal turimas galimybes.

Žinios, vertos trejeto

Lapkritį apklausus 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų, bankų specialistai apskaičiavo pasirengimo pensijai rodiklį. Lietuvos gyventojų pasirengimas pagal dešimtbalę sistemą įvertintas trejetu.

Banko šeimos finansų ekspertė daktarė Julita Varanauskienė, remdamasi apklausų duomenimis, sakė, kad daugelis lietuvių nežino detalių apie savo sumokamus mokesčius, taip pat mažai žino apie šalyje veikiančią pensijų sistemą, labai retas pasidomi, kokia ateityje bus jo pensija. Neretas lietuvis taip pat nežino, kokią jis yra pasirinkęs pensijų fondo riziką ir pakopą. Daugelis senatvei patys netaupo, o dauguma netaupančiųjų nurodo, kad jų pajamos yra tam per mažos. Tiesa, J.Varanauskienė, komentuodama pastarąjį faktą, ironizavo, jog ir tie, kurių pajamos yra 300 eurų per mėnesį, ir tie, kurių – 500 eurų, nurodo, kad jų pajamos turėtų būti 450 eurų didesnės, kad jie galėtų taupyti ateičiai. Ekonomistės manymu, tai parodo, jog daugelis tik atsikalba, nes nenori taupyti.

Taigi, anot tyrimo, beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Valstybės mokama pensija yra kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje, o du iš trijų Lietuvos gyventojų – būsimųjų pensininkų – nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.

Nepaisant to, kad nesidomi ateities pensija, o galbūt kaip tik dėl to, šalies gyventojų lūkesčiai dėl būsimos pensijos yra dideli ir realius skaičius pranoksta daugiau kaip 1,5 karto. Tyrimo duomenys suponuoja, jog daug lietuvių tikriausiai nenutuokiama, koks didelis bus jų pajamų sumažėjimas išėjus į pensiją. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o Lietuvos gyventojai tikisi gauti 78 proc. dabartinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Be to, daugelis nepagrįstai viliasi, jog senatvėje žymiai sumažės finansiniai poreikiai.

Kokia realybė laukia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Morkūnienė pasakojo, kad objektyviai šalies padėtis, susijusi su pensijomis ir vyresnio amžiaus žmonėmis, rieda bedugnėn.

Pasak A.Morkūnienės, visose ES šalyse išlaidos pensijoms pamažu auga. Tokia tendencija yra ir išliks ir Lietuvoje, nors dabar pensijoms skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto dalis yra palyginti nedidelė. Demografinių rodiklių prognozė negailestinga – dirbančiųjų dalis mažės, o pensininkų – didės. Nors pensijos nedidės ar didės labai nedaug, bet valstybės išlaidos pensijoms didės labai smarkiai, o pensijos Lietuvoje iš esmės finansuojamos tik apmokestinant dirbančiuosius. Visa tai rodo, kad “Sodros” pensijų sistemos tobulinimas – neišvengiamas.

A.Morkūnienės teigimu, apie tai, kad norint išlaikyti “Sodros” pajamų ir išlaidų balansą reikėtų didinti įmokas, nė nesvarstoma. Tačiau tikrai reikės didinti pensinį amžių, juo labiau kad, tikėtina, gyvenimo trukmė ilgės. Turės didėti būtinas darbo stažas pensijai gauti. Siūloma, kad pensijos būtų didinamos ne pagal politikų nuotaikas, o būtų susietos su tam tikrais indeksais. “Indeksavimas turi būti pagal aiškius ekonominius, demografinius rodiklius, kada pensijas galima didinti, o kada reikėtų susilaikyti. Jeigu šis didinimas būtų nuoseklesnis, tai būtų rimta priemonė finansiniam atsparumui didinti. Politikai turi apsispręsti ir pakeisti šią tvarką”, – sakė A.Morkūnienė. Kita vertus, anot ministerijos atstovės, tam, kad būtų amortizuojami didesni nuosmukiai, reikia sukaupti rezervą.

“Manau, kad tikrai žmonės turėtų kaupti senatvei individualiai, didinti savo finansinį raštingumą. Valstybinė pensijų sistema pajėgi, bet ne tiek, kiek žmonėms norėtųsi”, – apibendrino A.Morkūnienė.

Padėtis gali ir nepagerėti

Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto docentas dr. Teodoras Medaiskis su kolega Tadu Gudaičiu atliko tyrimą, kuriuo įvertino, kiek 2004-2012 m. pensijų fonduose dalyvavusių žmonių uždirbta dalis viršijo prarastą “Sodros” pensijos dalį. T.Medaiskio teigimu, šioks toks pliusas fiksuotas, bet pernelyg abejotino dydžio, kad būtų daromos reikšmingos išvados apie tokio kaupimo naudą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tvirtino, jog tai, kad daugiau nei 350 tūkst. gyventojų vis dėlto nusprendė kaupti papildomai, rodo gyventojų pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema. “Šiuo pasitikėjimu turėtų remtis ir politikų sprendimai – būtina didinti kaupimo tarifą, kad žmonės senatvei sukauptų daugiau lėšų”, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.

Tačiau paklaustas, ką turėtų daryti vidutinio amžiaus ar link jo artėjantis žmogus, tik šiandien galiausiai pasidomėjęs, kokia ateityje bus jo pensija ir sužinojęs, kad labai maža, pripažino, kad beveik – nieko nebepadarysi. “Pasakysiu negražiai: kartais situacijų būna tokių beviltiškų, kad jų jau niekaip neišspręsi. Jeigu iš tavęs 40 metų po trečdalį atlyginimo konfiskavo ir paleido vėjais – taikyk bet kokią schemą, bet tos situacijos niekaip negrąžinsi, ir jokia “Sodros” sistema to neišspręs. Tokiam žmogui sunku kažkuo padėti, nes tie pinigai buvo tiesiog sudeginti”, – netinkama ankstesne valstybinės “Sodros” politika piktinosi Ž.Šilėnas.

Dirbusiems pensininkams – kompensacijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė vakar Vyriausybei pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma kitąmet pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to gavo sumažintas pensijas.

Įstatymu siūloma 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017, 2018 ir 2019 m. senatvės pensijų gavėjams būtų išmokama po 30 proc. praradimų lygiomis dalimis atitinkamai 2017, 2018 ir 2019 m. kiekvieno ketvirčio paskutinį mėnesį. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

“Siūlome taikyti analogišką mechanizmą, koks veikė grąžinant ankstesnės valdžios neteisėtai sumažintas senatvės pensijas, nes, manau, mechanizmas pasiteisino ir veikia gerai”, – pažymėjo ministrė A.Pabedinskienė.

Kartu siūloma nustatyti kompensavimo mechanizmą valstybinių pensijų gavėjams, kuriems valstybinės pensijos nuo 2010 iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokamos sumažintų dydžių dėl to, kad jie dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų.

Preliminariais skaičiavimais, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. eurų, o valstybinių pensijų gavėjams – apie 10,3 mln. eurų.

“Kauno diena”

2015.04.30

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s