EBPO: Lietuvai kylančias ekonomines problemas būtina spręsti kompleksiškai

Spartus visuomenės senėjimas ir gausi emigracija lemia darbo jėgos sumažėjimą po 1 proc. kasmet, todėl kylančias ekonomines problemas būtina spręsti kompleksiškai, perspėjama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.

Ketvirtadienį Lietuvoje vieši Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas Angelas Gurria. „Šiuo metu, kai kalbamės, Lietuva tapo legalia ir pilnateise EBPO nare“, – pranešė A. Gurria.

Prancūzijos vyriausybėje deponuoti prisijungimo prie EBPO konvencijos ratifikaciniai raštai – Lietuva oficialiai tapo 36-ąja EBPO nare. Vyriausybėje su A. Gurria susitiko ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka ir kiti.

„Esame pasirengę remtis EBPO patirtimi ir ekspertų rekomendacijomis. Daugelį rekomendacijų atliepia mūsų parengtos šešių sričių reformos. Šios priemonės, kurioms Seimas jau pritarė, suteiks paspirtį Lietuvos ekonomikos augimui“, – susitikimo metu sakė S. Skvernelis.

A.Gurrios teigimu, Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiamas rekomendacijas iš tiesų Lietuvos vyriausybė jau iš anksto įgyvendina.

„Pensijų, mokesčių, gerbūvio, sveikatos reformos yra vykdomos. Tai reformų paketas, tai reiškia, kad Lietuva šiandien yra kitokia, geresnė. Tai yra Lietuvos interesas. Kartu, Lietuvai tapti organizacijos nare taip pat buvo teisingas pasirinkimas“, – kalbėjo A. Gurria.

Didelis darbo jėgos ir mažas pajamas uždirbančiųjų asmenų apmokestinimas mažina darbo jėgos pasiūlą ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos, teigia EBPO. Organizacija rekomenduoja mažinti socialinio draudimo įmokas, ypač mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, užtikrinant, kad išmokos ir deficito tikslai būtų išlaikyti.

Taip pat EBPO siūlo didinti nekilnojamojo turto apmokestinimą, neįtraukiant mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Valstybės išlaidų derinys skatina įtraukų augimą, bet išlaidų veiksmingumas yra silpnas, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, teigiama apžvalgoje.

EBPO rekomenduoja įvertinti išlaidų veiksmingumą vykdant reguliarias išlaidų peržiūras. EBPO pažymi, kad Lietuvos skola stabilizuojasi, bet fiskalinė sąranga leidžia pasireikšti fiskaliniams nuokrypiams. Organizacija rekomenduoja nustatyti skolos tikslą ir sudaryti iš anksto apibrėžtą aptikimą planą jam pasiekti.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje pensijų sistema yra daugiau perskirstomojo pobūdžio, nepakankamai atsižvelgta į varginguosius. Socialinio draudimo įmokos uždeda didelę mokesčių naštą darbo jėgai ir prisideda prie šešėlinės ekonomikos.

Lietuvai rekomenduojama tęsti pensijų sistemos perėjimą nuo einamojo finansavimo sistemos pensijų fondų link ir padaryti, kad įmokos į pensijų fondus taptų privalomos. EBPO teigimu, Lietuvoje verslo aplinka yra gera, bet užsienio investicijos vis dar nedidelės, valstybės valdomos įmonės vyrauja daugelyje sektorių, o valdymą būtų galima tobulinti. Įmonės susiduria su kliūtimis gauti finansavimą, o silpnos nemokumo procedūros stabdo verslo dinamiškumą. EBPO rekomenduoja stiprinti Valdymo koordinavimo centro stebėsenos pajėgumus, panaudojant neseniai padidėjusį jos biudžetą. Taip pat siūlo supaprastinti bankroto pradžios procedūras, ir sukurti palankesnes restruktūrizavimo sąlygas.

Be to, EBPO teigimu, investicijos tebėra silpnos, o bendradarbiavimas tarp mokslo ir mokslinių tyrimų sektorių – ribotas, ir rekomenduoja tęsti novacijų politikos reformos įgyvendinimą.

ELTA primena, kad A. Gurria ketvirtadienį susitiko prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru S. Skverneliu ir Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. EBPO vadovui už aktyvią ir realią paramą Lietuvai siekiant narystės EBPO įteiktas valstybinis apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius. Apdovanojimą įteikė prezidentė D. Grybauskaitė.

Taip pat prezidentė valstybinį apdovanojimą įteikė ir EBPO Teisės direktorato direktoriui Nicolai Bonucci, kuris vadovavo deryboms dėl Lietuvos stojimo. Lietuva EBPO nare tapo paskutinė iš Baltijos šalių. Paraišką stoti į organizaciją šalis pateikė dar 2002 metais, 2012-aisiais ją atnaujino, o 2015 metais sulaukė oficialaus kvietimo pradėti stojimo procesą.

Šių metų gegužę, pritarus 21 EBPO komitetui, Lietuva pakviesta tapti EBPO nare. Stojimo metu Lietuva pakeitė daugiau nei 200 teisės aktų ir, EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojos Mari Kiviniemi teigimu, parodė aiškų norą tapti nare, nes reformas įgyvendino labai sparčiai.

EBPO buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė yra Paryžiuje. Metinis EBPO biudžetas siekia apie 370 mln. eurų.

ELTA / Delfi.lt

2018.07.05

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s