Emigracijos stabdymas – anekdotas ar būtinybė?

Politikams kilo idėja, kad emigracijos mastams mažinti reikia ne ko kito, o dar vieno biurokratijos mechanizmo, kuriam ir taip daugelis negaili kritikos, sraigtelio. Skamba ironiškai? O galbūt mintis vis dėlto verta dėmesio?

Sociologų vertinimu, vienai konkrečiai institucijai tokia užduotis – stabdyti emigraciją – būtų beveik neįveikiama: ištisa problemų sistema lemia, kad tautiečiai nori išvykti gyventi svetur. Vis dėlto specialistų patarimai ir analizės, dėl ko žmonės išvyksta iš šalies, padėtų susivokti patiems politikams – jeigu šie dar iki šiol nesupranta, kodėl tiek daug žmonių emigruoja.

Mintį įsteigti naują instituciją, kuri turėtų imtis emigracijos iš Lietuvos stabdymo, valdančiosios koalicijos politinė taryba pateikė prieš Naujuosius metus. Partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas liepos viduryje patvirtino, kad ši institucija tikrai bus įkurta. Tai bus Seimo komitetas ir veikti jis turėtų pradėti jau rudenį.

R. Paksas sakė, kad komitetas veiktų taip pat, kaip ir kiti Seimo komitetai – Ekonomikos, Užsienio reikalų ir kiti. „Europos Parlamente yra geras pavyzdys – komitetai sukuriami laikinoms, tuo metu esančioms problemoms spręsti. Kai problema išsprendžiama, jie nustoja veikti. Taigi ir Emigracijos komitetas turėtų veikti, kol nusistovės skaičiai, kad taptume tokia valstybe, iš kurios išvažiuos tiek, kiek ir atvažiuos”, – sakė politikas. Jis priminė ir iniciatyvą, kuria siekiama, kad Bendrijoje būtų užtikrintas vienodas minimalių pajamų dydis. Tokios ir panašios iniciatyvos, anot R. Pakso, galėtų būti dalis komiteto darbo.

Tiesa, idėja apie instituciją, kuri stabdytų emigraciją, pirmiausia kilo ne šios Seimo kadencijos daugumai. Dar 2005 m. Seimo Liberalų frakcijos narys Petras Auštrevičius pasiūlė projektą dėl Emigracijos reikalų komisijos sudarymo.

Tačiau ekspertų Ekonominės migracijos reikalų komisija buvo įkurta tik 2007-aisiais. Komisijai vadovavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Komisija turėjo stengtis koordinuoti valstybės valdymo institucijų veiklą migracijos srityje, taip pat analizuoti ekonominės migracijos politiką politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir kitose srityse, teikti siūlymus Vyriausybei. Komisija beveik nešaukė posėdžių, kol nauja dešiniųjų Vyriausybė ją panaikino, o įvairūs su emigracija susiję klausimai „ištrupinti” skirtingoms ministerijoms.

Kodėl lig šiol emigracijos stabdymo institucijų laukdavo liūdnas likimas? R. Pakso teigimu, tai lemia politinė valia. „Tvarkietis” tikina, jog šįkart valdantiesiems jos užteks.

Ugdyti verslo kultūrą

Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Teodoras Medaiskis mano, kad dirbtinai stabdyti emigraciją šiais laikais neįmanoma. Be to, emigracija turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų, pažymėjo docentas. Viena vertus, Lietuva praranda dirbančius žmones, o lieka tie, kuriems reikia mokėti pensijas – vyresnė karta. Kita vertus, tai, kad išvykstantieji užsienyje randa darbą, yra geras dalykas – Lietuvoje jie galbūt jo nerastų, kreiptųsi pašalpų. „Tad emigraciją reikėtų ne dirbtinai stabdyti, bet Lietuvoje kurti darbo vietas, skatinti verslą, sudaryti ne blogesnes nei užsienyje galimybes įsidarbinti ir uždirbti. Specialiomis priemonėmis stabdyti emigraciją nebūtų protinga, nes išliekantys atlyginimų, gyvenimo lygio skirtumai vis tiek ją skatins. Europos Sąjunga yra bendra erdvė, laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pamatinių jos principų, emigracijos varžymas netgi nebūtų teisėtas”, – komentavo socialinių mokslų daktaras.

T. Medaiskis pripažino, kad kalbėti apie tai, jog reikia sudaryti geras sąlygas dirbti ir uždirbti Lietuvoje, yra lengviau, nei tai įgyvendinti. Vis dėlto galbūt Emigracijos reikalų komisijai tokia kryptis ir būtų teisinga. Daugelis iš Lietuvos išvažiuojančių žmonių, ekonomisto teigimu, paliudytų: mažesnė emigracija būtų susijusi su verslo skatinimu, atlyginimų didėjimu, verslo kultūra. „Nemanau, kad visi, kurie emigruoja, iš prigimties yra linkę veržtis svetur. Žmonės dažnai yra priversti tai daryti, nes Lietuvoje neranda darbo ir veiklos galimybių. Šiuos žmones galima būtų čia išlaikyti. O tie, kurie labai nori save išbandyti ir kitose šalyse – lai išbando. Taip pat svarbu Lietuvoje puoselėti verslo kultūrą, juk žmonės dažnai skundžiasi, kad su jais darbdaviai elgiasi necivilizuotai. Tačiau vėlgi – tai susiję ne su kokiu nors emigracijos varžymu, o su šiuolaikinių darbo santykių kūrimu”, – kalbėjo T. Medaiskis.

Jis taip pat pridūrė, kad, kalbant apie emigraciją, svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo. Spaudoje, portaluose labiau mėgstama pateikti emigravusiųjų sėkmės istorijas. „Bet ne visiems gyvenimas rožėmis klotas. Besiruošiantieji emigruoti turi būti informuojami ir apie galimus sunkumus bei nesėkmes”, – sakė docentas.

Tegu pasus atima

Tuo tarpu sociologė, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” generalinė direktorė Rasa Ališauskienė juokavo: „Komitetas gali atimti pasus ir neleisti išvažiuoti – tik tiek.”

„Gali būti sudaryta grupė ekspertų, kurie išnagrinėtų priežastis, dėl ko žmonės emigruoja – jeigu tų priežasčių iki šiol dar nežino. Tai yra visas kompleksas ekonominių, socialinių, žmogaus teisių, pagarbos žmogui, valstybės valdymo problemų. Nėra atskirų priemonių ar siaurų priežasčių, kurias galėtume „išjungti” ir staiga sustotų emigracija”, – pabrėžė R. Ališauskienė.

Sociologės teigimu, Europos Sąjunga tam ir buvo sukurta, kad žmonės laisvai judėtų, ir tai nieko blogo. „Aktyvesni žmonės visuomet stengiasi judėti. Pas mus vyrauja toks požiūris, jog tai – nepatriotiška. Tačiau kas pasakė, kad žmogus turi visą gyvenimą gyventi vienoje vietoje?”, – retoriškai klausė R. Ališauskienė. Pašnekovė pažymėjo, kad tikroji problema yra ne pats judėjimas, o tai, kad Lietuvoje jis vyksta tik viena kryptimi – iš šalies. Į Lietuvą atvažiuoja labai nedaug žmonių, visuomenė sensta, susiduriama su socialinėmis problemomis.

Trūksta darbo ir mokymosi galimybių

Londone gyvenanti Eglė turi daugybę galimybių čia mokytis dainavimo, koncertuoti. Berlyne gyvenanti Ieva Lietuvoje apskritai būtų tikriausiai dar daug metų neradusi darbo pagal savo specialybę – šalies rinka tam dar per maža. Tad galimybė, kad jų situacijoje ką nors galėtų pakeisti specialios institucijos veikla, atrodo beveik nereali. „Tai, kad dėl darbo pasirinkau gyventi užsienyje, nereiškia, kad nemyliu savo šalies. Vakarų Europoje yra labai normalu keisti savo lokaciją siekiant tam tikrų karjeros galimybių, ir niekas netampo emigranto vardo per balas taip, kaip lietuviai, kurie deda emigrantus į šuns dienas. Tai, kad emigravau, nereiškia, jog man nerūpi Lietuva”, – teigė Ieva.

Nuo aštuoniolikos metų iš Lietuvos išvykusi Sigita nuo to laiko gyveno Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Nyderlanduose, kur gyvena ir dabar. „Išvykau ne dėl ekonominių priežasčių – Lietuvoje studijų metais gal netgi būčiau geriau gyvenusi, – o dėl smalsumo. Iš pradžių ketinau po studijų grįžti, bet paskui pamačiau, kiek dar visko nepamatyta ir nepatirta užsienyje, tad pasilikau dar kuriam laikui. Kalbant apie jaunimo emigraciją, daugiausia dėmesio skiriama (ir nauja institucija turbūt taip pat skirtų) nedarbui. Tačiau iš tiesų daug jaunų žmonių išvažiuoja tiesiog ieškodami įdomesnio, nebūtinai sotesnio gyvenimo. Didelė dalis mūsų ir Lietuvoje galėtų finansiškai puikiai verstis, bet gyvena svetur dėl studijų, darbų, užsiėmimų, žmonių įvairovės. Ypač dėl pastarojo dalyko: jei būčiau likusi Lietuvoje, tikrai nebūčiau susipažinusi su tiek daug įvairių tautybių, spalvų, religijų, pažiūrų žmonių”, – pasakojo Sigita.

Jai svarbu tai, kad Amsterdame žmonės kartu gyvena laikydamiesi principo „viskas galima, kol netrukdai kitam”, o valdžia nuolat ieško inovatyvių ir liberaliomis vertybėmis grindžiamų sprendimų. „Į Lietuvą vis dar planuoju grįžti, bet tai galbūt įvyktų greičiau, jei ji būtų atviresnė ir tolerantiškesnė, bet jokia emigracijos stabdymo komisija ar komitetas nekovos su „Lietuva lietuviams”, „už Lietuvą, vyrai” ir panašiais reiškiniais. Aišku, darbas yra labai svarbu iš užsienio viliojamiems grįžti lietuviams. Tačiau aš labiau norėčiau dirbti ten, kur visi neteisiami galėtų būti savimi: kolega į vakarėlį galėtų drąsiai pasikviesti savo vaikiną, o kolegė išsiprašyti iš darbo anksčiau pasiimti iš mokyklos vaikų, kol jos žmona išvykusi”, – savo požiūrį dėstė Sigita.

2014.07.31

“Tiesa”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s