Gedulingas pensijų sistemos gimtadienis

20-metį mininti Lietuvos pensijų sistema sunkiai serga ir merdės vis skausmingiau. Visai Europai būdingos blogos demografinės, socialinės ir ekonominės tendencijos Lietuvoje ypač ryškios.

Rožinės viltys neišsipildė

Iki pirmosios Lietuvos pensijų reformos 1995 m. formaliai galiojo 1956 m. SSRS valstybinių pensijų įstatymas. Pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymas priimtas 1990 m. Po ketverių metų vidutinė senatvės pensija buvo 126 litai, vidutinis neto darbo užmokestis – 348 litai. Vilniaus universiteto docento, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Teodoro Medaiskio teigimu, rengiant pensijų sistemos koncepciją buvo vadovautasi solidarumo, lygiateisiškumo ir universalumo principu. Siekta, kad socialiniame draudime nebūtų jokių išskirtinių ar privilegijuotų grupių, o socialinis pensijų draudimas būtų vienodas visiems dirbantiesiems. Tiesa, savarankiškai dirbantieji iš pat pradžių buvo traktuojami kitaip.

Tikėtasi, kad 1994 m. sukurta, nuo 1995 m. įsigaliojusi ir vėliau įvairiai koreguota pensijų sistema bus tvari. Vis dėlto net pensinio amžiaus vėlinimas negali įveikti visų sistemai kilusių iššūkių.

Pasaulio banko vyresnioji socialinės apsaugos specialistė Asta Žvinienė pasakojo, kad 1990 m. jaunos Rytų Europos valstybės kėlė pensijų sistemoms tuos pačius tikslus ir sukūrė panašius lūkesčius. Visiems buvo nusibodusi lygiava, labai norėjosi socialines išmokas susieti su įmokomis, sumažinti valstybės vaidmenį. To norėta ir Lietuvoje. “Kai kurios svajonės buvo, galima sakyti, rožinės. Tikėtasi, kad staigiai nukritęs gimstamumas greitai atsistatys. Nebuvo numatyta tokia didelė emigracijos banga. Vis dėlto realybė nebuvo rožinė: vyko dideli demografiniai pakitimai, sumažėjo dalyvavimas darbo rinkoje, tad mažėjo mokančiųjų įmokas skaičius”, – vardijo A.Žvinienė.

Pasak Pasaulio banko atstovės, yra aiškių priežasčių, kodėl Lietuva pensijų sistemoje negali sau leisti to, ką gali Vakarų Europos valstybės. Rytų Europoje daug žmonių pasitraukia iš darbo rinkos nesulaukę pensinio amžiaus, emigracija yra didelė, o imigracija – labai maža, sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. “Pozityvios tendencijos gęsta. Lūkesčiai turės mažėti daugelyje šalių, net jei vidutinis pensinis amžius kyla iki 65 metų. Pensijų norma negalės didėti net pensiniam amžiui augant”, – niūrias prognozes patvirtino A.Žvinienė.

Reikia ruoštis

Pasak A.Žvinienės, valstybėje svarbu nekurti nepagrįstų lūkesčių. Pensijų sistemai ilgiau išsilaikyti galėtų padėti kylantis pensinis amžius, didesnis pensinio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje. Bazinė pensija, anot specialistės, taip pat yra geras įrankis apsaugoti apdraustuosius nuo skurdo.

“Lietuvos sistemoje yra ką sveikinti, yra nemažai laimėjimų. Tačiau demografinė situacija yra ypač bloga. Nepasiruošta neapdraustųjų senatvei, vyrauja žema gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė. Taip pat nepakankamas visuomenės iniciatyvumas ruošiantis senatvei. Labai svarbu, kad žmonės būtų kuo labiau skatinami patys rūpintis savo senatve iš anksto”, – aiškino A.Žvinienė. Pasak jos, valstybė turėtų rūpintis ir kryptinga, pamatuota imigracijos politika. Be to, dalis atsakomybės krinta ir sveikatos apsaugos sistemai – trumpa gyvenimo trukmė bei trumpa sveiko gyvenimo trukmė taip pat pablogina pensijų sistemos padėtį.

A.Žvinienės manymu, galima daryti šiokius tokius sistemos pokyčius, bandyti įvairias pensijų skaičiavimo formules, tačiau tai neišsprendžia esminių tendencijų – reikia rimtų, bendrų strategijų, taip pat ir prioritetų socialiniuose tiksluose nustatymo bei mokesčių sistemos peržiūros.

Politinės valios vaidmuo

Konferencijoje savo požiūrį į pensijų sistemos būklę išdėstė ir Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas. Jis sakė buvęs pensijų sistemos reformos šalininkas ir nesantis antrosios pensijų pakopos priešininkas. “Bet esu priešininkas tokios pensijų sistemos, kokia yra dabar, nes jai naudojami viešieji pinigai, o reikėtų kaupti privačiai ir naudoti savo lėšas. Viešieji pinigai paimami, atidedami į ateitį, o nesprendžiamos šiandienos problemos. Jeigu taip toliau elgsimės, žiūrint į tai, kas vyksta pasaulyje, geopolitinėje erdvėje… Manau, ši sistema turi būti patvari, jos šaltiniai – aiškūs ir garantuoti. Praeitais metais mes radome politinį sprendimą tam skirti 500 mln. litų, o ar bus politinis sprendimas šiemet – nežinau. Tad aišku, kad tokia sistema yra netvari, ir raginu, kad, jeigu mes kuriame tokią sistemą, į ją įsitrauktų patys žmonės”, – kalbėjo A.Sysas.

Politiko įsitikinimu, reikia skirti daugiau dėmesio gyventojų švietimui šia tema. Taip pat jis pabrėžė esantis prieš išlygas, kurios egzistuoja socialinio draudimo sistemoje. “Darbo grupė, kuri ruošė sistemos pakeitimus, tarsi pamiršo laisvąsias profesijas, o juk yra dideles pajamas gaunantys žmonės, kurie šioje sistemoje nedalyvauja. Be to, yra ūkininkai, kurie pastaruoju metu gauna pakankamai didelius pinigus, bet sistemoje taip pat nedalyvauja. Mes tikrai turime atsisakyti šių išlygų, nes taip sistema gauna vis mažiau pinigų. Juk ateis laikas ir tie žmonės ateis prie Seimo ar Vyriausybės, ir sakys, kad Lietuvoje kūrė, dirbo ir valstybė turi jiems kažką duoti”, – kritikos negailėjo A.Sysas.

Skaičiai

“Sodros” biudžete pensijų išlaidos sudaro didžiąją dalį. Joms išmokėti kasmet skiriama daugiau kaip 8 mlrd. litų.

Pensijų kaupimo sistemoje šiuo metu dalyvauja 1,14 mln. dalyvių.

Apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna senatvės ir netekto darbingumo pensijas, o dirbančiųjų, kurie moka socialinio draudimo įmokas, yra daugiau kaip 1,3 mln.

“Kauno diena”

2014.09.22

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s