L.Meškauskaitė: šaltinių apsauga lemia teisę žinoti

Kra­tos BNS žur­na­lis­tės na­muo­se ga­li bū­ti pa­ly­gin­tos su ne­se­na is­to­ri­ja dėl Bend­ro­jo pa­gal­bos cen­tro veik­los – spe­cia­lis­tų ka­dai­se pa­teik­tos re­ko­men­da­ci­jos ne­bu­vo pri­si­min­tos, kol ne­at­si­ti­ko bė­da. Tei­si­nin­kai jau se­niai yra iš­ana­li­za­vę, ko­kių spra­gų esa­ma įsta­ty­muo­se, tu­rin­čiuo­se ga­ran­tuo­ti žur­na­lis­tų pro­fe­si­nį sau­gu­mą ir in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­gą. Tik nie­kas iki šiol ne­sky­rė rei­kia­mo dė­me­sio jų ty­ri­mams.

Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nams at­li­kus kra­tas BNS dar­buo­to­jos na­muo­se ir pa­ėmus iš šios nau­jie­nų agen­tū­ros ke­lis kom­piu­te­rius, kai bu­vo pa­vie­šin­ta slap­ta in­for­ma­ci­ja, vie­šo­jo­je erd­vė­je ne tik ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mo to­kiais veiks­mais ban­ga, bet ir ra­do­si įvai­rių šio skan­da­lo kil­mės ver­si­jų.

Apie tai, ko­dėl žur­na­lis­tai ir par­ei­gū­nai tuos pa­čius tei­sės ak­tus ga­li trak­tuo­ti skir­tin­gai, ko­kios yra jų at­sa­ko­my­bės ri­bos ir ar jos aps­kri­tai apib­rėž­tos mū­sų ša­lies įsta­ty­muo­se – „Lie­tu­vos ži­nių” in­ter­viu su Lie­tu­vos ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, ži­niask­lai­dos tei­sės spe­cia­lis­te do­cen­te Liud­vi­ka Meš­kaus­kai­te.

Di­džiu­lės spragos

– Ko­kius is­to­ri­jos, kai STT par­ei­gū­nai ėmė­si veiks­mų žur­na­lis­tų at­žvil­giu, as­pek­tus iš­skir­tu­mė­te ir ką jie by­lo­ja?

– Pa­ti is­to­ri­ja jau pla­čiai ap­tar­ta ži­niask­lai­do­je, tad iš­skir­siu tik tai, kas dar ne­bu­vo pa­sa­ky­ta. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, jog tai, kas įvy­ko, yra ga­na su­pran­ta­ma. Par­ei­gū­nai yra pra­kti­kai, iš ku­rių rei­ka­lau­ja­ma re­zul­ta­tų. Jie skai­to įsta­ty­mą ir vyk­do jį pa­žo­džiui. To­kie da­ly­kai, kaip žo­džio lais­vės ga­ran­ti­jos, yra pla­tes­nio iš­si­la­vi­ni­mo da­ly­kas, tai – pri­nci­pi­nės nuo­sta­tos. Tai­gi par­ei­gū­nų lyg ir ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti, bet ži­nant Lie­tu­vo­je su­sik­los­čiu­sią si­tua­ci­ją ga­li­ma juos su­pras­ti.

O si­tua­ci­ja dėl in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­gos yra to­kia: iki 2002 me­tų ap­sau­ga bu­vo ab­so­liu­ti, vė­liau Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kad toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas nė­ra tin­ka­mas, ir teis­mas ga­li įpa­rei­go­ti žur­na­lis­tą at­skleis­ti šal­ti­nį esant tam ti­kroms ap­lin­ky­bėms. Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mas po ke­le­rių me­tų bu­vo pa­keis­tas, bet la­bai dek­la­ra­ty­via nor­ma – tik įra­šy­ta, kad esant tam ti­kroms grės­mėms teis­mas ga­li įpa­rei­go­ti žur­na­lis­tą at­skleis­ti in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį. Ta­čiau nė­ra jo­kio me­cha­niz­mo, kaip už­ti­krin­ti rea­lią ap­sau­gą, ko­kios tos grės­mės tu­ri bū­ti, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis žur­na­lis­to na­muo­se kra­ta ne­ga­li bū­ti at­lie­ka­ma ir pa­na­šiai.

Tei­si­nin­kai se­niai kal­bė­jo apie šias prob­le­mas. Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­tas at­li­ko ty­ri­mą, par­uo­šė moks­li­nę stu­di­ją, ku­rią ren­giant par­eiš­kiau nuo­mo­nę kaip eks­per­tė. Jo­je yra spe­cia­lus sky­re­lis „Su sa­vi­raiš­kos lais­vės už­ti­kri­ni­mu su­si­ję prob­le­mi­niai as­pek­tai”. Ja­me ra­šo­ma apie ne­pa­kan­ka­mą in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­gos nuo at­sklei­di­mo už­ti­kri­ni­mą. Tai­gi prob­le­mos se­nos, bet iš­ėjo kaip ir su Bend­ruo­ju pa­gal­bos cen­tru. Kol ne­at­si­tin­ka bė­da, ne­lai­mė, tol nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio į spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jas. Ap­sau­gos me­cha­niz­mą iš­ties rei­kia su­kur­ti, įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­ti nuo­sta­tas, ar kra­tos drau­džia­mos, ar vis dėl­to ga­li bū­ti at­lie­ka­mos, ir ko­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kia yra žur­na­lis­to at­sa­ko­my­bė, jei­gu teis­mas įpa­rei­go­ja jį at­skleis­ti in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį, o jis ne­atsk­lei­džia.

To­kios yra di­džio­sios spra­gos, bet, ži­no­ma, ir pa­tiems par­ei­gū­nams trūks­ta su­pra­ti­mo, kas yra žo­džio lais­vė, in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis. Ži­niask­lai­dos tei­sė yra dės­to­ma tik kaip pa­si­ren­ka­ma dis­cip­li­na, daug kas jos ne­stu­di­ja­vo. Ne­tu­rė­da­mi pla­taus aki­ra­čio, par­ei­gū­nai ga­li pa­da­ry­ti klai­dų.

– Vis dėl­to jei­gu kaž­kas nu­te­ki­na in­for­ma­ci­ją, pra­dė­ti ty­ri­mą juk rei­kia ne nuo in­for­ma­ci­ją pa­vie­ši­nu­sio žur­na­lis­to?

– Žur­na­lis­tas ne­ga­li bū­ti vals­ty­bės pa­slap­ties at­sklei­di­mo su­bjek­tas – jis nė­ra par­ei­gū­nas. Kal­ti­na­mas vals­ty­bės pa­slap­ties at­sklei­di­mu ga­li bū­ti tik tas, ku­riam ji pa­ti­kė­ta pa­gal ei­na­mas par­ei­gas. Bet mū­sų įsta­ty­muo­se ne­nu­ma­ty­ta, kad žur­na­lis­to na­muo­se ne­bū­tų ga­li­ma at­lik­ti kra­tos, poė­mio, su­si­ju­sio su in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio at­sklei­di­mu. Tai yra di­džiu­lė spra­ga. Šios ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti aiš­kiai įtvir­tin­tos įsta­ty­muo­se – ne pri­nci­puo­se, ne Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­muo­se.

Ga­liu pa­teik­ti pa­vyz­dį iš ad­vo­ka­tų pra­kti­kos. Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­me yra spe­cia­lus straips­nis, ku­ris ne tik sa­ko, kad ad­vo­ka­tas tu­ri tei­sę ne­atsk­leis­ti sa­vo klien­to pa­slap­ties, bet dar dau­giau – tu­ri par­ei­gą jos ne­atsk­leis­ti. Nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos, kad ne­ga­li­ma klau­sy­tis ad­vo­ka­to te­le­fo­ni­nių po­kal­bių, o jei at­lie­ka­ma kra­ta, tai tik tiek, kiek tie­sio­giai nu­ro­dy­ta tai da­ry­ti sie­jant su nu­si­kal­ti­mu. At­lie­kant kra­tą tu­ri da­ly­vau­ti Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos at­sto­vas. Ad­vo­ka­tas ne­ga­li bū­ti apk­lau­sia­mas apie sa­vo pro­fe­si­nę pa­slap­tį. Žur­na­lis­tų at­ve­ju vi­so to nė­ra.

Di­le­ma dėl žur­na­lis­tų statuso

– Ki­ta ver­tus, ar esa­ma ži­niask­lai­dos kon­tro­lės spra­gų, ku­rio­mis žur­na­lis­tai ar ži­niask­lai­dos prie­mo­nės pikt­nau­džiau­ja? Ar ži­niask­lai­da pa­ti pa­kan­ka­mai at­sa­kin­ga?

– Tai dar vie­na prob­le­ma. Ga­liu re­to­riš­kai pa­klaus­ti. Ar ma­to­te, kad žmo­nės jau nė­ra jū­sų pu­sė­je, pik­ti­na­si, va­di­na “žur­na­liū­go­mis”? Šia te­ma kal­bu jau nuo 1996 me­tų, žur­na­lis­tai įvai­rio­se dis­ku­si­jo­se man prie­kaiš­tau­da­vo. Ta­čiau ir jūs tu­ri­te pri­siim­ti da­lį at­sa­ko­my­bės. Kas at­si­ti­ko? Po 1996 me­tų (tais me­tais par­eng­tas pir­ma­sis Lie­tu­vos žur­na­lis­tų ir lei­dė­jų eti­kos ko­dek­so pro­jek­tas – aut.) žur­na­lis­tai pa­si­ju­to pa­sau­lio bam­ba. La­bai daž­nai jie ne­pai­so žur­na­lis­tų eti­kos, pik­ti­na vi­suo­me­nę.

Ga­liau­siai yra dar vie­na prob­le­ma. Kas šian­dien yra žur­na­lis­tas? Ar kiek­vie­nas, ku­ris tu­ri mi­kro­fo­ną, kiek­vie­nas, ku­ris ra­šo? Tad ar vi­sas pri­vi­le­gi­jas, pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­gos ga­ran­ti­ją, rei­kė­tų tai­ky­ti vi­siems? Tai prob­le­mi­niai klau­si­mai, su­si­ję su žur­na­lis­tų sta­tu­su. Pa­vyz­džiui, Ita­li­jo­je ga­lio­ja la­bai griež­tas li­cen­ci­ja­vi­mo mo­de­lis. Ga­li bū­ti ir ki­to­kių mo­de­lių, tar­ki­me, žur­na­lis­tų re­gis­tra­vi­mo. Gal­būt tik­tų Olan­di­jos mo­de­lis, kai re­gis­truo­ja­mos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės, ir jei­gu esi to­kios bend­ro­vės dar­buo­to­jas, tas sta­tu­sas tau tai­ko­mas.

– Su­nku bū­tų ras­ti no­rin­čių­jų kiš­tis į ži­niask­lai­dos re­gu­lia­vi­mą, ypač tarp po­li­ti­kų. Juk vi­si pa­gei­dau­ja bū­ti pa­lan­kiai at­spin­dė­ti ži­niask­lai­do­je.

– Po­li­ti­kai ir ne­tu­ri kiš­tis. Sa­vi­re­gu­lia­ci­ja – pui­kus da­ly­kas. Bet pa­žiū­rė­ki­te, kas su ta jū­sų sa­vi­re­gu­lia­ci­ja da­ro­si, jei­gu vie­no lei­di­nio sa­vi­nin­kas su­ge­bė­jo iš­kel­ti bau­džia­mą­ją by­lą Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos pir­mi­nin­kui. Dar yra žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rius.

Ži­no­ma, man sa­vo­tiš­kai gai­la agen­tū­ros BNS dar­buo­to­jos. Ki­ta ver­tus, ma­nau, kad šis at­si­ti­ki­mas žur­na­lis­tams iš­eis į ge­ra. Bu­vo už­ka­bin­tos iš es­mės etiš­kos, kva­li­fi­kuo­tos žur­na­lis­tės. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas bū­tų bu­vę, jei­gu ši is­to­ri­ja bū­tų pa­lie­tu­si gel­to­no­sios spau­dos at­sto­vus. To­kio di­de­lio efek­to ne­bū­tu­me pa­ju­tę. Žur­na­lis­tų kor­pu­sas yra la­bai su­sis­kal­dęs, o šis įvy­kis juos su­vie­nys ir, ti­kiu, la­biau “iš­kris­ta­li­zuos”. Žur­na­lis­tai gal­būt su­si­mąs­tys, kad jiems ir­gi ten­ka so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė, ir jie ne­ga­li pa­žei­di­nė­ti eti­kos.

Siū­lo kon­kre­čias pataisas

– Da­lis ži­niask­lai­dos at­sto­vų prieš­iš­kai su­tik­to Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo ne­igia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mą, taip pat šmeiž­to ir įžei­di­mų per­kė­li­mą iš pri­va­taus kal­ti­ni­mo sri­ties į bau­džia­mą­ją. Jū­sų nuo­mo­ne, tai – per­tek­li­niai da­ly­kai ar tik ne­di­de­lė įžan­ga į rei­kia­mus po­ky­čius?

– Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo ne­igia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mas – at­ski­ra ir la­bai pla­ti te­ma. Ja do­mė­jau­si dar ta­da, kai bu­vo siū­lo­ma kur­ti įvai­rias ko­mi­si­jas ir ko­ne vis­ką ri­bo­ti. Kal­bė­da­mi apie ne­pil­na­me­čių ap­sau­gą, ga­li­me sa­ky­ti, kad sau­gik­lius tu­ri­me, vis­kas yra pa­ly­gin­ti ge­rai.

Kal­bant apie šmeiž­tą ir įžei­di­mus rei­kia pa­brėž­ti, kad tai – įsi­se­nė­ju­si prob­le­ma. Tuo ins­ti­tu­tu la­bai daž­nai pikt­nau­džiau­ja­ma, jis tie­siog iš­si­gi­mė. Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba kar­tu su Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tu par­la­men­te yra su­ren­gę dvi dis­ku­si­jas. Vie­na vy­ko ba­lan­džio 26 die­ną. Gvil­de­no­me klau­si­mą, kad pri­va­taus kal­ti­ni­mo dėl šmeiž­to ir įžei­di­mų tvar­ka ke­lia rea­lių prob­le­mų. Skan­da­lo dėl STT veiks­mų iš­va­ka­rė­se dis­ku­si­ją pra­tę­sė­me. Ži­niask­lai­da ne­su­rea­ga­vo, nes bu­vo la­bai už­siė­mu­si mi­nė­ta is­to­ri­ja. Pa­siū­lė­me kon­kre­čias pa­tai­sas, ku­rios de­kri­mi­na­li­zuo­tų šmeiž­tą ir įžei­di­mus. Ir to­liau bū­tų gi­na­mos žmo­gaus tei­sės, bet ci­vi­li­nio kal­ti­ni­mo tvar­ka, gal­būt ad­mi­nis­tra­ci­ne tvar­ka, bet ne pa­čiu žiau­riau­siu gink­lu – bau­džia­mą­ja tei­se. Šie siū­ly­mai ga­li virs­ti tam ti­krais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais.

– Kaip at­ro­do­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ar ki­tų re­gio­nų ša­lių kon­teks­te ver­ti­nant tiek pa­čios ži­niask­lai­dos at­sa­kin­gu­mo, tiek žur­na­lis­tų pro­fe­si­nio sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mo si­tua­ci­ją?

– Vi­sur bū­na su ži­niask­lai­da su­si­ju­sių skan­da­lų. Vi­sur tar­ny­bos dir­ba sa­vo dar­bą, žur­na­lis­tai – sa­vo, jų in­te­re­sai tam ti­krais at­ve­jais ski­ria­si. Vis­ką tu­ri aiš­kin­tis teis­mas. Stras­bū­re nag­ri­nė­ta daug by­lų dėl įpa­rei­go­ji­mo at­skleis­ti in­for­ma­ci­jos šal­ti­nį, ir pa­tir­tis yra la­bai įvai­ri. Tar­ki­me, bir­že­lį lat­vių žur­na­lis­tas lai­mė­jo by­lą teis­mui kons­ta­ta­vus, kad toks įpa­rei­go­ji­mas bu­vo ne­pag­rįs­tas. Yra ir prieš­in­gų pa­vyz­džių. Pa­vyz­džiui, Ka­na­do­je ar Aus­tra­li­jo­je vi­sai nė­ra in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių ap­sau­gos, yra bu­vę at­ve­jų, kai žur­na­lis­tams net bū­da­vo ski­ria­mas areš­tas už tai, kad ne­atsk­lei­dė in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių.

– Gal bū­tų ver­ta trum­pai re­ziu­muo­ti, ko­dėl in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­ga yra to­kia svar­bi?

– Šiuo klau­si­mu ne­ga­li­ma per­lenk­ti laz­dos. In­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­ga ne­ga­li bū­ti ab­so­liu­ti – nu­ma­tan­ti, kad žur­na­lis­tas jo ne­atsk­leis jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Įsi­vaiz­duo­ki­te at­ve­jį, kai žur­na­lis­tui yra at­sklei­džia­ma, jog kas nors ką nors ke­ti­na nu­žu­dy­ti, o jis ne­už­bė­ga ga­li­mam nu­si­kal­ti­mui už akių. Ta­čiau jei­gu ne­bus jo­kių in­for­ma­ci­jos šal­ti­nio ap­sau­gos ga­ran­ti­jų, ne­tu­rė­si­me de­mo­kra­ti­jos. Nie­kas ne­pra­neš, kad koks nors par­ei­gū­nas yra ky­ši­nin­kas, kad kas nors va­gia, ne­pa­teiks in­for­ma­ci­jos apie ki­tas prob­le­mas. Šal­ti­nio ap­sau­gos ga­ran­ti­ja reiš­kia, kad bus įgy­ven­din­ta žmo­nių kons­ti­tu­ci­nė tei­sė ži­no­ti.

Dar vie­na bė­da – nė­ra pra­ne­šė­jų ap­sau­gos. Žmo­nės, ku­rie in­for­ma­ci­ją per­duo­da ne dėl sa­vo in­te­re­sų, o nuo­šir­džiai no­rė­da­mi pa­dė­ti vals­ty­bei, ne­tu­ri ap­sau­gos ga­ran­ti­jų.

“Lietuvos žinios”

2013.11.18

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s