Lietuvos balsas – iš žinomiausios pasaulio tribūnos

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos (ST) nare tapusi Lietuva nepraleidžia progos pasisakyti klausimais, kurie gali būti nepatogūs daugiau galių turintiems Tarybos nariams. Ar verta tampyti liūtus už ūsų? Ar Lietuvos balsą kas nors girdi?

JT ST – pasaulinė tribūna, kokios Lietuva tikriausiai neturės bent artimiausią dvidešimtmetį. Teigiama, kad dalyvavimas jos veikloje – unikali proga skelbti ir ginti demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms principus ir drauge – kelti mūsų regiono saugumui svarbius klausimus. JT ST yra svarbiausias pasaulio taikos užtikrinimo organas, kuriam antrą kartą Lietuva vadovaus jau gegužę.

Iš JT ST tribūnos Lietuvos vardu pasisakanti ambasadorė Raimonda Murmokaitė įsitikinusi, kad kalbėti reikia drąsiai, nenutylint, nes kitoms tautoms gyvybiškai svarbių klausimų aptarimas pasitarnauja ir Lietuvos saugumui.

– Neretai juokaujama, kad JT ST mažai kas sprendžiama, tik reiškiamas “gilus susirūpinimas”. Kokia išties yra Lietuvos dalyvavimo JT ST reikšmė? – paklausėme R.Murmokaitės.

– ST nariais esame, kaip reta, sudėtingu metu. Gausios krizės įvairiuose pasaulio regionuose, deja, neaplenkė ir Europos. Per visą mūsų atkurtos valstybės gyvavimo 25-metį atviri konfliktai dar nebuvo taip priartėję prie mūsų pačių sienų, kaip dabar. Pamynusi tarptautinės teisės principus ir JT Chartiją, Rusija gviešiasi perbraižyti šiuolaikinės Europos žemėlapį. Šioje situacijoje ukrainiečiams, gruzinams, moldavams, kitiems mūsų draugams ir partneriams nekyla klausimų dėl Lietuvos dalyvavimo JT ST darbe reikšmės. Jie tai puikiai supranta, mato ir vertina.

Turime unikalią progą drauge su euroatlantiniais partneriais iš aukščiausios JT tribūnos skelbti ir ginti mus vienijančius demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms principus. Gindami Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą JT ir kitose tarptautinėse organizacijose, mes giname ir mūsų pačių valstybės ir tautos gyvastį ir likimą. Sutapimas, kad būtent mes esame ST tokiu ypač sudėtingu metu, tačiau tai labai svarbus sutapimas. Niekas kitas geriau neatstovaus mūsų interesams, esant išorinei grėsmei, nei mes patys.

ST – tai tribūna, nuolat sulaukianti pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos atstovų pasisakymai Taryboje yra ne kartą patekę į BBC, CNN, Reuters, AP, kitų žiniasklaidos šaltinių akiratį. Narystė ST, be visa ko, suteikia Lietuvai naujas galimybes plėtoti bendradarbiavimą su pagrindinėmis mūsų partnerėmis ir bendramintėmis – euroatlantinės erdvės valstybėmis.

– Ar nenuolatinės šalys narės, tokios kaip Lietuva, turi lygiavertes teises Taryboje?

– Pagal Chartiją nuolatinės JT ST narės turi išskirtinę veto teisę, leidžiančią joms užkirsti kelią bet kokiam ST sprendimui. Pavyzdžiui, Rusija vetavo net keturias JT ST rezoliucijas dėl konflikto Sirijoje, kuris šiuo metu yra tapęs didžiausia pasaulyje humanitarine katastrofa.

Tačiau nenuolatinių narių balsas ST irgi yra svarbus. Bet kuriai ST rezoliucijai priimti reikia mažiausiai 9 Tarybos narių balsų. Kiti dokumentai – Tarybos pirmininko pareiškimai, Tarybos pareiškimai spaudai ir panašiai – derinami ir priimami vienbalsiai.

Nenuolatinės narės turi teisę šaukti JT ST posėdžius, siūlyti rezoliucijų, ST pirmininko pareiškimų, pranešimų spaudai projektus, teikti pasiūlymus dėl Tarybos darbotvarkės. Būtent Lietuvos iniciatyva kiek daugiau nei prieš metus Ukrainos klausimas atsirado JT ST darbotvarkėje. Būtent mes sušaukėme apie trečdalį visų Ukrainai skirtų Saugumo Tarybos posėdžių ir konsultacijų, surengėme du neformalius ST posėdžius (pagal vadinamąją Arria formulę), skirtus okupuotam Krymui.

Pirmininkavimas JT ST vyksta rotaciniu principu, kas mėnesį pirmininkavimą perima kita šalis. Pirmininkaujanti valstybė sudaro mėnesio darbotvarkę, šaukia ir veda posėdžius, turi iniciatyvą sušaukti atvirus debatus savo pasiūlytomis temomis, vadovauja deryboms ir panašiai.

Visos šalys taip pat gali teikti pasiūlymus, pataisas rezoliucijų ir kitų JT ST dokumentų tekstams derybų metu, tai Lietuvos atstovai yra ne kartą darę. Aktyviai siekiame svarstomus dokumentus įtraukti, paremti nuostatas dėl žmogaus teisių, civilių gyventojų ir žurnalistų apsaugos konfliktuose, teisės viršenybės ir panašiai.

Pagal JT Chartiją ST patikėta pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tai išskirtinis JT organas, kurio priimami dokumentai – rezoliucijos – yra privalomi visoms JT narėms.

– Daugybės mums svarbių klausimų svarstymas neatneša rezultatų, nes juos vetuoja Rusija. Kokia prasmė tuos klausimus kelti, jei sprendimai vis tiek nepriimami?

– Ar geriau būtų, jei problemos išvis nebūtų išsakomos? Jei neturėtume progos iš žinomiausios pasaulio tribūnos įvardyti grėsmes mūsų regiono ir mūsų pačių saugumui? Jei leistume tik kitai pusei brukti pasauliui jos pageidaujamą pasaulio sąrangos viziją? Jei garsiai ir nuolat nekalbėtume apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą? Ar tikrai galima manyti, jog geriau nedalyvauti ir palikti kitiems už mus spręsti mūsų likimus ir kalbėti mūsų vardu? Esu tikra, kad mūsų draugai Ukrainoje ir kitur tikrai taip nemano.

Atvirkščiai, jie mūsų veiklą JT vertina ir laiko labai svarbia parama kovojant už šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Ukrainiečiai nuolat gyvai seka ST darbą, gerai žino valstybių pozicijas ir pasisakymus. Neseniai iš Niujorke esančių ukrainiečių teko girdėti, kad visuomenės apklausos rodo, jog JT ST šiuo metu yra populiaresnė nei futbolas! Nuolatinis dėmesys krizei Rytų Ukrainoje padeda išlaikyti tarptautinių veikėjų dėmesį ir paramą Ukrainai, yra naudingas JT pastangoms užtikrinti krizės monitoringą ir ieškoti galimų šios krizės sprendimų, kad ir kaip tai sunku būtų, primena tarptautinei bendruomenei apie įvykdytus nusikaltimus ir skatina siekti atsakomybės už juos, užtikrina, kad Krymo aneksijos klausimas nebūtų ištrintas iš tarptautinės darbotvarkės. Mūsų ir bendraminčių šaukiami vieši ST posėdžiai suteikia galimybę ir pačiai Ukrainai pateikti alternatyvų naratyvą Rusijos skleidžiamai dezinformacijai.

2014 m. liepos 16 d. JT ST priėmė rezoliuciją, įpareigojančią ištirti Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą, JT Generalinį Sekretorių raportuoti ST apie tyrimą, užtikrinti, kad šios katastrofos kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 2015 m. vasario 17 d. priimta rezoliucija JT ST pasveikino vasario 12 d. Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos deklaraciją dėl priemonių paketo 2014 m. rugsėjo mėnesį priimtiems Minsko susitarimams įgyvendinti. Nors ir ne tokia, kokią būtume norėję matyti, ši rezoliucija vis dėlto patvirtina pagarbos Ukrainos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui principą.

– Ar nesvarstoma apie tai, kad Taryboje nebeliktų veto teisės?

– Nors JT reformos klausimas nuolat svarstomas, kertinis klausimas – JT ST reforma – išlieka nepajudinamas. Šalys sutinka, jog JT ST reikia reformuoti, tačiau nesutaria dėl detalių, ką ir kaip reformuoti. Prancūzija yra pateikusi iniciatyvą dėl nuolatinių JT ST narių veto teisės apribojimo. Siūloma, kad nuolatinės ST narės nesinaudotų veto teise nusikaltimų prieš žmoniškumą, karo nusikaltimų, genocido, masinių žudynių atvejais. Ši iniciatyva sulaukia vis daugiau paramos. Ją palaiko ir Lietuva.

– Lietuva pirmininkaus Tarybai gegužės mėnesį. Kokie bus pagrindiniai darbai ir iššūkiai?

– Pirmininkavimo mėnuo yra ypač intensyvus ir įtemptas, nes visa Tarybos veikla ir tos veiklos rezultatai priklauso nuo pirmininkaujančios šalies efektyvumo, situacijos ir laiko valdymo. Misijos darbuotojai nuolat dirba itin ilgas valandas, o tą mėnesį privalome budėti 24 valandas, nes neaišku, kada gali kilti kokia papildoma krizė, kada gali tekti skubiai reaguoti, šaukti nenumatytus posėdžius, derinti pareiškimus ir panašiai. Pirmininkaujanti šalis taip pat rengia atvirus teminius debatus pasirinktomis temomis. Gegužės pirmininkavimui esame numatę bent porą atvirų debatų, vieni iš jų – žurnalistų apsauga konfliktinėse zonose.

– Ar Lietuvai aktualu pirmininkauti Kovos su terorizmu komitetui?

– Pastaruoju metu teroristų kovotojų iš užsienio fenomenas verčia iš naujo susimąstyti, kaip toli gali siekti terorizmo grėsmė: vien ISIL gretose, kai kuriais duomenimis, kovoja apie 20 tūkst. tokių kovotojų, atvykusių beveik iš 100 valstybių, didelė dalis – iš Europos šalių. Dalis tų kovotojų gali grįžti į kilmės šalis ir pradėti skleisti smurtą, radikalųjį ekstremizmą pačioje Europoje, kuri yra ir mūsų pačių namai.

Lietuviai mėgsta keliauti ir toji kelionių geografija nuolat plečiasi. Daugelis lietuvaičių gyvena kitose Europos valstybėse, kituose kontinentuose. Svarbu suvokti, kad plintant radikaliajam ekstremizmui ir dažnėjant teroristiniams aktams tikimybė, jog tautiečiai gali tapti teroristinių išpuolių aukomis, didėja. Po neseniai įvykusio išpuolio garsiame Bardo muziejuje Tunise, žengiant į šį muziejų, manau, apima visai kitoks jausmas nei iki atakos. Tik atsitiktinumas lėmė, kad tarp turistų tąsyk nebuvo lietuvių. Pamesti, pavogti ar padirbti piliečių kelionės dokumentai – o to pasitaiko visiems, taip pat ir lietuviams – gali būti naudojami neteisėtai sienoms kirsti, įlipti į lėktuvą ir panašiai. Tik pagalvokime, kokių bus pasekmių, jei tai padarys nusikaltimą įvykdyti pasiryžęs radikalus asmuo. Privalome būti budrūs, kad užkirstume kelią sienoms kirsti, turint su tokius suklastotus dokumentus, ir įvažiuojant į Lietuvą, ir per Lietuvą vykstant į kitas šalis.

Valstybės, neskiriančios pakankamo dėmesio terorizmo problemoms, gali, pačios to nežinodamos, tapti teroristinėms organizacijoms finansuoti skirtų pinigų tranzito punktu. Ryšiai tarp terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo pasaulyje stiprėja, atitinkamai stiprėja ir nelegalių finansų srautai tarp jų. Siekiant apsaugoti save ir kitus nuo terorizmo grėsmių, būtina puikiai suvokti tokių nelegalių arba dažnai ir legaliais tikslais pridengtų finansų, asmenų judėjimo ypatumus, imtis visų būtinų priemonių jiems užkardyti. Kartais net ir kelionėse įsigyti egzotiški suvenyrai nėra nekaltas dalykas. Nelegali prekyba dramblio kaulu, antikvariniais dirbiniais (iš Sirijoje, Irake išgrobstytų muziejų, išplėštų archeologinių paminklų), retų gyvūnų kontrabanda, – visa tai neretai panaudojama ir terorizmui finansuoti. Ką jau kalbėti apie prekybą žmonėmis ir narkotikais.

Kovos su terorizmo komiteto paskirtis kaip tik ir yra skatinti valstybių pasirengimą užkirsti kelią įvairioms terorizmo grėsmėms, įvertinti valstybių turimą teisinę ir praktinę kovos su terorizmu bazę, įvardyti esamas spragas ir patarti, kaip jas įveikti.

– 2015 m. pabaigoje Lietuvos narystė JT ST baigsis. Kada po to ji vėl galės tapti nare?

– Paprastai kandidatūros į JT ST planuojamos labai iš anksto. Šiuo metu Rytų Europos šalių grupėje, kuriai rinkimų požiūriu priklauso ir Lietuva, kandidatūrų į JT ST sąrašas jau užpildytas iki 2034-2035 m. Tai labiausiai geidžiama, itin prestižinė renkama pozicija, kurios siekdamos kai kurios šalys rinkiminėms kampanijoms išleidžia milijonus. Kada Lietuva vėl galėtų kandidatuoti? Pirmiausia sėkmingai užbaikime šį dvejų metų laikotarpį, įvertinkime pasiekimus.

– Ar darbas Taryboje buvo toks, kokio tikėjotės: daugiau ar mažiau politizuotas, labiau ar mažiau įtemptas?

– Kiekviena organizacija turi savo veiklos ypatumų, ir vargu ar galima daryti lengvus palyginimus. Daugiašaliam bendradarbiavimui būdingas konsensuso siekis, neretai ilgos ir sunkios derybos, galų gale nė viena valstybė negauna visko, ko siekia, tačiau privalo tenkintis kompromisiniais sprendimais. Tai šių organizacijų silpnybė, bet kartu ir apsauga nuo vienų ar kitų kraštutinių pozicijų diktato.

Jungtinės Tautos

Jungtinės Tautos (JT) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiuo metu JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės – 193 šalys. Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – JT Chartija. Vadovaujantis JT Chartija yra įsteigti šeši pagrindiniai JT organai: Generalinė Asamblėja, ST, Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC) ir Sekretoriatas – yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – Nyderlandų mieste Hagoje.

Lietuva JT nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d. (kartu su Estija ir Latvija).

Lietuvos narystė JT ST

JT ST yra vienas svarbiausių JT organų. Lietuva 2013 m. spalio 17 d., kartu su Čadu, Čile, Jordanija ir Nigerija, buvo išrinkta į JT ST kaip nenuolatinė narė dvejų metų kadencijai, kuri prasidėjo 2014 m. sausio 1 d.

Naryste JT ST Lietuva siekia pademonstruoti brandžią ir aktyvią užsienio politiką, prisidėti svarstant tarptautinei taikai ir saugumui iškylančius klausimus, didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, įtvirtinti Lietuvą kaip matomą ir įtakingą regioninę valstybę.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

“Kauno diena”

2015.04.11

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s