O. Čiukšys: Kaunas turi galimybių

Kol investicijas į regionus bandanti atvesti vietos valdžia kritikuojama, neva tik pridaro bėdų, o žmonės bėga iš tokios sistemos nugyventų mažų miestelių, didesni Lietuvos miestai dar turi pramonės augimo potencialo.

Tačiau ir juos užsienio investuotojai, žiūrinėdami mūsų regiono investicinių sąlygų žemėlapį, dažniausiai praleidžia pro akis. Apie tai, kodėl susidariusi tokia situacija, ir kokių lūkesčių dėl bendradarbiavimo su valdžia turi verslo atstovai, pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Vykdomosios direkcijos generaliniu direktoriumi prieš porą savaičių išrinktas Osvaldas Čiukšys.

– Ar nesunku buvo apsispręsti sutikti tapti konfederacijos vadovu ir kokie yra jūsų planai vykdant naujas pareigas?

– Sutikau, nes organizacijoje jau nesijaučiau svetimas, dirbu joje dvejus metus. Su organizacija teko susidurti ir anksčiau: kai dirbau Ūkio ministerijoje teko bendrauti su tuomečiu konfederacijos prezidentu amžiną atilsį Bronislovu Lubiu, kitose pareigose taip pat teko dirbti su LPK direkcija, nariais, įmonėmis. Turėdamas galvoje, kokie darbai manęs laukia tapus generaliniu direktoriumi, priėmiau tai kaip labai malonų pasiūlymą. Džiaugiuosi, kad dauguma LPK narių balsuodami parėmė mano kandidatūrą.

Jei kalbėsime apie darbo planus, tai, mano požiūriu, mūsų organizacija turi žiūrėti į realybę, tuos tikslus ir uždavinius, kurie, kaip įprasta sakyti, yra už lango ir sudaro kasdienį gyvenimą ir ateitį.

– O kokių organizacijos struktūros ar veiklos korekcijų jau iš anksčiau maga imtis?

– Reikia kiek modernesnės struktūros, kadangi matome tokių struktūrų pavyzdžių kitose šalyse. Geriausias pavyzdys – nedidelės, panašios į skandinaviškas organizacijas, danų pramonininkų konfederaciją.

Manau, kad turėdami viziją, to pasieksime. Dabar smarkiai atnaujinome viceprezidentų korpusą. Norime, kad šis aštuonių žmonių korpusas veiktų kaip valdyba – konfederacijai formuotų tikslus, kuruotų atskiras sritis ir šiose srityse bendradarbiaudami su valdžios institucijomis ir agentūromis, kurios užsiima eksporto skatinimu, investicijų pritraukimu, profsąjungomis, darytų reikiamus darbus. Tokia ir yra idėja: modernizuotis, aktualizuotis, peržiūrėti funkcijas, kad jos, kaip galima geriau, atstovautų konfederacijos narių interesams. Juk, kaip žinome, kuo turtingesni yra piliečiai, tuo turtingesnė valstybė. Taigi, kuo geriau seksis verslui, tuo geriau gyvens visi piliečiai, ir šalies ekonomika galės jiems užtikrinti geresnį gyvenimą.

– Pakalbėkime apie bendradarbiavimą su valdžios atstovais ir institucijomis. Ar, jūsų nuomone priimant politinius sprendimus Lietuvoje pakankamai atsižvelgiama į verslo sektoriaus atstovų siūlymus? O gal kaip tik per daug kišamasi į verslo reikalus?

– Yra nusistovėjusi tam tikra praktika, tik ne visada ji realiai veikia. Daugeliu klausimų mūsų nuomonės yra atsiklausiama, tam yra sukurti dialogo instrumentai. Vienas žinomiausių pastaruoju metu – dėl socialinio modelio ir darbo santykių – suburta trišalė taryba, kurioje verslas turi savo atstovų. Stengiamasi išgirsti mūsų balsą, atsiklausti nuomonės, ir tai yra teigiama praktika. Tačiau yra ir man nepriimtinos praktikos pavyzdžių: į daugelį darbo grupių įtraukiami verslo atstovai, bet dažnai jie yra įtraukiami tik tam, kad būtų sudaryta iliuzija, jog į jų nuomonę atsižvelgta. Iš tiesų, kai sakoma, jog pasiektas bendras sutarimas, tas suderintas sutarimas dažnai neįtraukiamas, verslo nuomonės atsiklausiama tik formaliai. Šioje srityje turime ką keisti.

– Verslo atstovai nuolat lygina Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis. Tendencija nesikeičia: investicinė aplinka Lietuvoje vertinama blogiau nei kaimyninių šalių. Ar toks yra ir jūsų vertinimas? Ko Lietuvoje trūksta, kad ji taptų konkurencingesnė dėl investicijų?

– Nesinorėtų daug akmenų mėtyti į daržą esamos Vyriausybės (arba prieš tai buvusių), – jos visos daugiau ar mažiau atsakingos už dabartinę situaciją. Turime objektyvius įvairių agentūrų, rimtų institucijų atliekamų tyrimų rodiklius. Pagal atskirus konkurencingumo rodiklius, taip pat ir darbo santykių vertinimą, esame žemoje pozicijoje. Emigracija, užsieniečių integracija – yra daug rodiklių, kur pasižymime prastai. Tai objektyvūs,argmentuoti skaičiai, o ne mūsų išsigalvojimas, ir jie rodo, kad šiose srityse nepadaryta daug darbų. Tokia tad ir investicinė aplinka. Jeigu investuotojas pasiima žemėlapį ir turi kiekvienos šalies investavimo sąlygų pliusų bei minusų sąrašą, pasirenka ne Lietuvą.

– Kuriuose Lietuvos miestuose šiuo metu matote didžiausią pramonės augimo potencialą? Ar Kaunas galėtų susigrąžinti pramonės sostinės statusą?

– Manau, kad tradiciškai sostinė Vilnius sulaukia daugiausia dėmesio. Kaunas, mano nuomone, vis dėlto kaip tik yra tas miestas, kuris turi daug potencialo su savo pramonės vystymo tradicijomis ir aukštojo mokslo bei profesinio rengimo sistema. Čia rengiami pramonės bei apskritai verslo specialistai. Kaunas turi galimybių. Jų turi ir kiti didesni miestai. Kuo žvelgiame giliau į provinciją, matome, kad pramonės augimo potencialas ten mažesnis. Visų pirma, turime sistemą, kuri neskatina verslo atėjimo ir potencialo panaudojimo. Argi galima pasakyti, kad dabar meras, kuris pritraukia investicijų, yra kaip nors skatinamas? Dažniausiai būna atvirkščiai – jis kaltinamas, kad tik pridarė problemų. Mažuose miesteliuose valdžia apskritai nesuinteresuota. Tai, sakyčiau, netgi mąstymo ir požiūrio klausimas – reikia mentaliteto pokyčių, reikalinga netgi švietėjiška veikla, kad žmonės pakeistų mąstymą ir į investicijas žiūrėtų ne kaip į blogį, o kaip į teigiamus dalykus. Mažuose miesteliuose dabar galimybės neišnaudojamos, ir žmonės, kaip žinome, iš jų bėga. Tad yra visas kompleksas problemų.

– Ankstesnė diplomatinio darbo patirtis dirbant Pramonininkų konfederacijoje padeda ar atvirkščiai – tenka primiršti šiuos įgūdžius?

– Darbas konfederacijoje yra labai plataus spektro – reikia dirbti ir su valdžios institucijomis, ir su įmonėmis, ir su kitų šalių valdžios bei verslo organizacijomis. Tad visa sukaupta profesinė, gyvenimiška, diplomatinė ir kitokia patirtis praverčia, viskas padeda. Mūsų organizacija yra nedidelė, taigi kiekvienas žmogus iš esmės turi būti visų galų meistras, kuo daugiau patirties ir kvalifikacijų jis turi – tuo geriau. Negalime sau leisti prabangos, kad vienas žmogus būtų tik siauros srities specialistas.

—-

Biografijos faktai

Iki šiol O.Čiukšys buvo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas administraciniais ir užsienio ryšių klausimais. O.Čiukšys taip buvo bendrovės “MGP Investicija” įmonių grupės plėtros vadovas. 2010-2011 m. ėjo valstybės įmonės “Ignalinos atominė elektrinė” generalinio direktoriaus, korporatyvinių reikalų direktoriaus pareigas. 2004 -2006 m. O.Čiukšys buvo Lietuvos ambasadorius Latvijoje, 2006 – 2009 m. – ambasadorius Čekijoje. 2000 – 2001 m. O.Čiukšys buvo ūkio viceministras. Nuo 1995 m. iki 2000 m. – bendrovės “Ogmios laikas” generalinis direktorius.

“Kauno diena”

2015.09.28

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s