Politologas A.Kulakauskas: tai – tik turgus dėl rinkėjų balsų

Lietuvos lenkų atstovų pareiškimai dėl blogos tautinės mažumos padėties labiau yra noras pritraukti daugiau rinkėjų nei rimta principinė kova. Vis tik lenkai ne be pagrindo leidžia sau kalbėti Lietuvoje daug drąsiau nei, tarkime, nedaug mažesnė rusų bendruomenė, mano politologas Antanas Kulakauskas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vedlio, europalamentaro, partijos kandidato į Lietuvos prezidentus Valdemaro Tomaševskio kalbos apie blogą lenkų padėtį Lietuvoje vis ryškesnės. Lenkų premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį paskelbė nenorįs susitikti su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi, kol padėtis bus „tokia bloga“. Ar gali toks retorinis spaudimas turėti realios įtakos politiniams sprendimams?

Politologo A.Kulakausko nuomone, rimtesnių naujų klausimų, liečiančių realų gyvenimą, ir nėra iškelta, o liečiančius užrašus ant gatvių lentelių laiko labiau antraeiliais: „Dėl to, ar lentelės yra, ar nėra, vieni netampa labiau lenkai, kiti netampa mažiau lietuviai. Tai antraeilis klausimas, bet muštynės vyksta jau eilę metų“.

Politologo įsitikinimu, dėl šių „muštynių“ vakariečių akyse naudos gauna ne lietuviai. „Liberalios, demokratiškos Europos akyse mes pralaimime. Dėl pavardžių rašymo yra kitas klausimas, nors jame nesame ir tiek principingi. Kaip rašome knygose, laikraščiuose lenkų pavardes – lenkiškomis raidėmis. Pas mus Konstitucija, pasai, oficialūs dokumentai galioja viena rašyba, o laikraščiuose ir knygose – kita. Tai ką, pas mus dvi kalbos? Tad norėti, kad tuo nepasinaudotų ir neaiškintų, kad lenkus spaudžiame, būtų sunku“, – sakė A.Kulakauskas.

Paklaustas, ar įmanoma, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija pasitrauktų ar būtų pašalinta iš valdančiosios koalicijos dėl keliamo priešiškumo, A.Kulakauskas sakė, kad „lenkams gerai garsiai kalbėti ir būnant koalicijoje“, tačiau, ilgai joje būnant, rinkėjų balsai vis tik imami prarasti. „Jeigu nėra aiškių laimėjimų, kuriuos galima saviems parodyti, pasitraukti reikės. Bet socialdemokratams tada reikės iki rinkimų „tempti gumą“, o po rinkimų, priklausomai nuo rezultatų, gali būti visaip. Tada reikia svarstyti apie vaivorykštinę koaliciją, o jos nelabai norisi. Man atrodo, visas šis tautinės mažumos reikalas nei iš vienos, nei iš kitos pusės nėra principo reikalas, o tiesiog turgus dėl rinkėjų balsų. Pačios demokratijos čia nedaug, o daug vaizdavimo, žaidimo. Ir vienoje, ir kitoje pusėje dalis liaudies reaguoja, pavyksta suformuoti sau palankią daugumą, tad ir žaidžiama“, – komentavo politologas.

Nors Lietuvoje lenkų ir rusų tautybės žmonių yra panašus procentas šalies gyventojų, tačiau rusai šalies politikoje taip nesiafišuoja. Kodėl lenkai mėgsta būti taip matomi ir girdimi? A.Kulakauskas pabrėžė, kad lenkai šalyje gyvena daugelį kartų, o didžioji dalis rusų – tik nuo sovietmečio, ir nesijaučia čia taip įleidę šaknų. „Lenkų poziciją stiprina ir anksčiau deklaruota strateginė partnerystė su Lenkija, buvimas vienoje – Europos Sąjungoje. Su Rusija esame skirtingose griovio pusėse, o su Lenkija – toje pačioje. Energetinio saugumo prasme mums reikia jungčių su Lenkija, ir mums reikia labiau nei lenkams. Jie apsieis, turi su Vokietija, Skandinavija. Jie gali mus ir palikti žaidime. O mums daug alternatyvų nėra – Švedija, Baltarusija“, – sakė A.Kulakauskas.

“Lietuvos žinios”

2014.02.17

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s