Prezidento rinkimuose – kritika emigrantams

Gegužės 25-ąją lietuviai visame pasaulyje sužinos, kas artimiausius penkerius metus vadovaus jų tėvynei. Šį kartą tauta rinksis jau iš dviejų kandidatų – Zigmanto Balčyčio ir Dalios Grybauskaitės.

Daugelio politologų vertinimu, abiejų kandidatų šansai antrajame rinkimų ture yra beveik lygūs, nors patys kandidatai – labai skirtingi.

Skirtingi vektoriai matomi ir jų rinkimų programose. Kandidatų programų tikslų, liečiančių užsienyje gyvenančius lietuvius, išdėstymas skiriasi kardinaliai. Tačiau, kaip liudija „Tiesos” kalbinti užsienyje gyvenantys lietuviai, ne surašytos programos, o demonstruojamas tvirtas „stuburas” jiems yra svarbiausia.

Netiki, kad trūksta dėmesio

D. Grybauskaitės šūkis rinkimuose yra „Tikiu Lietuva”. Programoje surašyti septyni išsikelti kandidatės tikslai. Apie emigrantus, nors neminint žodžių „emigracija” ar „užsienis”, kalbama šeštuoju numeriu įrašytame tiksle, pavadintame „Tikiu Lietuva – stipria ir vieninga”. „Lietuva išliks stipria valstybe, jeigu neišsivaikščios. Valstybei kurti būtina panaudoti kiekvieno piliečio, kad ir kur jis būtų, žinias, idėjas ir patirtį. Daugiau dėmesio reikia skirti pilietiškumo ir atsakomybės už savo šalį ugdymui, tapatybės, kalbos ir kultūros puoselėjimui, bendruomenių ir tarpusavio ryšių visame pasaulyje stiprinimui”, – rašoma Prezidentės programoje.

Vis dėlto per spaudos konferenciją, surengtą kitą dieną po rinkimų pirmojo turo, Prezidentė atskleidė mananti, jog užsienyje gyvenantys lietuviai pernelyg atsainiai žiūri į rinkimus. „Didžiausia bėda, kada mūsų žmonės išvažiuoja ir, net išlaikydami mūsų Respublikos pasą, beveik nebejaučia atsakomybės bei pareigos mūsų valstybei. Jie tikriausiai didele dalimi ir yra mažo rinkėjų aktyvumo priežastis. Skaudu, pirmiausia, kad žmonės pasirenka išvažiavimą, o dar skaudžiau, kad išvažiavę jie nebenori galvoti apie savo šalį, nors čia dažniausiai yra palikti jų tėvai, giminės”, – sakė D. Grybauskaitė.

Paklausta, ar nemano, kad emigrantai jaučia per mažai dėmesio ir rūpesčio iš pačių politikų pusės ir dėl to yra apatiški, šalies vadovė atsakė taip nemananti. Jos teigimu, 2009 metais užsienyje balsavusių lietuvių skaičius buvo toks pat. „Taigi manau, kad žemą aktyvumą lemia ne per mažas dėmesys iš kandidatų, o emigrantų požiūris į Lietuvą, kažkokios nuoskaudos. Tik kandidatų dėmesio nepakanka”, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Žada dvigubą pilietybę

Socialdemokratų kandidatas Z. Balčytis savo programoje „Dirbanti, uždirbanti ir vieninga Lietuva” nuo emigracijos atsispiria – vieningos valstybės tikslas joje įrašytas pirmu numeriu. Iš trylikos programos tikslų užsienyje gyvenančius lietuvius tiesiogiai liečia keturi. „Žmonės pavargo nuo nesibaigiančių reformų, valdžių kaitos ir priimtų sprendimų nestabilumo. Nuolatinės permainos didina abejones dėl Lietuvos ateities ir skatina palikti Tėvynę”, – argumentuojama kandidato programoje.

Dar vienas punktas – „Neišvykstančios ir grįžtančios Lietuvos tikslas”. „Emigraciją stabdo tik auganti ekonomika, užimtumo didinimas ir pasitikėjimas valstybe. Dirbantiems žmonėms valstybė užtikrina gyvenimo stabilumą, o grįžusiems į Lietuvą padeda integruotis, nepriklausomai nuo to, kur jis anksčiau gyveno ir dirbo”, – įrašyta politiko programoje.

Dešimtu numeriu įrašytas „Lietuvybės išsaugojimo tikslas”. „Lietuvos kultūros sklaida, lietuvybės ir paveldo išsaugojimas yra tiesioginė visų valstybės vadovų pareiga ir atsakomybė piliečiams bei pasaulio lietuvių bendruomenei. Turime vengti uždarumo, stiprinti ryšį su po visą pasaulį paplitusia lietuvių bendruomene”, – vardijama programoje.

Šis kandidatas taip pat išsikėlęs dvigubos pilietybės tikslą. Tai tema, kurią dažnas politikas mieliau nutyli. „Lietuvos tikslas – neatstumti žmonių, kurie sieja save su Lietuva. Tauta yra viena, neskirstoma į emigrantus ir gyvenančiuosius Tėvynėje”, – dėstoma Z. Balčyčio programoje.

Signalai emigrantams – ir vidaus „vartojimui”

Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, pirmojo rinkimų turo kandidatai nemažai kalbėjo apie emigraciją – išskyrus vieną. Kandidatės D. Grybauskaitės programoje ir retorikoje dėmesio emigrantams beveik nėra. „Dar daugiau – per spaudos konferenciją ji apgailestavo, kad emigrantai elgiasi neatsakingai, nedalyvauja Prezidento rinkimuose. Manau, kad tokie pareiškimai supriešina ją su iš Lietuvos išvažiavusiais žmonėmis. Juolab kad žmonės išvažiuoja ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad socialiai ir ekonomiškai sunku išgyventi. Prezidentė tokiu būdu šauna sau į koją, nes politikai turi prisiimti atsakomybę. Per pastaruosius šešerius metus iš Lietuvos išvažiavo apie 300 tūkst. žmonių. Tokio emigracijos masto niekada anksčiau Lietuvos istorijoje nebuvo”, – savo nuomonę dėstė politologas.

Z. Balčytis savo programoje teigia, kad emigraciją reikia sustabdyti, grąžinti bent dalį išvažiavusių žmonių, akcentavo A. Krupavičius. „Tiesioginis darbo rinkos problemų sprendimas – galbūt ir ne Prezidento kompetencija, tačiau jis yra atsakingas už rūpinimąsi strategija. Prezidentas gali teikti siūlymus Vyriausybei ir veikti toliau”, – komentavo politologas.

Užsienyje gyvenantys lietuviai, A. Krupavičiaus nuomone, galbūt ir nėra lemtingo dydžio ar aktyvumo elektoratas. Vis tik emigrantams siunčiamos žinutės pasigaunamos ir šalies viduje. „Jos leidžia kai kuriems žmonėms įvertinti savo situaciją – likti Lietuvoje ar išvažiuoti. Dėl to Prezidentė galėtų būti atsargesnė rinkdamasi žodžius”, – mano politologas.

Rinkosi pagal „tvirtumą”

Tuo tarpu „Tiesos” kalbinti užsienyje gyvenantys tautiečiai, nepriklausomai nuo surašytų kandidatų programų, turi savą požiūrį. Programų jie – bent jau kalbintieji – neskaitė, tačiau sakė vis tiek gana lengvai apsisprendę, kurį kandidatą palaikyti.

Daug metų Danijoje gyvenanti Inesa sakė neturėjusi galimybės balsuoti, nes gyvena atokiau nuo Kopenhagos, paskendusi kasdieniuose vaikų auginimo rūpesčiuose, o ir rinkėjo kortelės nesulaukusi. „Tačiau kiek galiu, pasiskaitau žinias internete, permąstau. Jeigu būčiau balsavusi – balsą būčiau atidavusi už D. Grybauskaitę. Man ji kelia pasitikėjimą. Ji – stiprios ir geros valios žmogus”, – pasakojo Inesa.

Olandijoje, Amsterdame, nuolat gyvenanti Diana sakė ėjusi balsuoti su visu būriu draugų. „Aš balsavau! Kaip gi kitaip?! – išgirdusi klausimą, ar balsavo, rėžė mergina. – Mes labai patriotiški. Per rinkimus buvau Berlyne ir balsavau su ten gyvenančiais lietuviais. Balsavau už D. Grybauskaitę – be jokios abejonės. Nemačiau kito kandidato, kuris būtų galėjęs jai prilygti. Juo labiau šiuo metu, dėl įvykių Ukrainoje, būtų baisu silpnesnį paleisti į valdžią”, – aiškino užsienyje gyvenanti lietuvaitė.

Abejonių, už ką balsuoti, neturėjo ir Berlyne gyvenanti Ieva. „Balsavau už D. Grybauskaitę. Nors ji nėra tobula kandidatė, tačiau bent jau turi parako sutvarkyti netvarką kai kuriuose viešuosiuose Lietuvos reikaluose ir, mano manymu, yra nepaperkama, ko negaliu pasakyti apie kitus kandidatus”, – savo pasirinkimą argumentavo politika besidominti emigrantė.

Ji sakė labai norėjusi, kad pakankamai parašų dalyvauti rinkimuose būrų surinkęs Vladas Lašas, tačiau jam nepavyko. „Gal kitą kartą jam pasiseks. O antrajame ture taip pat balsuosiu už D. Grybauskaitę”, – sakė mergina. Jai Prezidento rinkimai, kaip ir Seimo, yra labai svarbūs. „Žinias iš Lietuvos skaitau kasdien, nors jau daugiau nei penkerius metus gyvenu užsienyje. Lietuvoje gyvena mano šeima, draugai ir artimieji, o gyventi užsienyje pasirinkau dėl darbo specifikos – Lietuvoje jam kol kas per maža rinka. Tiesa, dėmesio emigrantams pasigendu. Manau, kad tarp jų yra labai daug geranoriškų žmonių, kurie galėtų parvežti į Lietuvą labai daug pamokų, naudingų žinių”, – sakė Ieva.

Tuo tarpu Londone gyvenanti Simona pasakojo, kad, kelerius metus pragyvenusi Stambule, „prarado savo balsą”. „Nebalsuoju jokiuose rinkimuose jau gal aštuonerius metus. Gyvendama Stambule pradėjau nebegauti kvietimų balsuoti. Bandžiau išsiaiškinti kodėl, atgauti savo balsą, bet galiausiai nusprendžiau tiesiog pasiduoti, nes tas bandymas reiškė daugybę popierių. Mano dar dvi draugės, kurios mokėsi užsienyje, staiga taip pat pradėjo nebegauti kvietimų”, – sakė Simona. Ji apskritai save laiko nelabai politiška, tačiau teigia, kad Lietuva jai yra labai brangi. „Gal man reikėjo kada nors anksčiau rodyti daugiau iniciatyvos, stengtis… Bet gyvenimas eina savo keliu: reikia kurti, užsidirbti pragyvenimui, ir politiškumui laiko nebelieka”, – svarstė pašnekovė.

Ne tik ji, bet ir daugiau „Tiesos” kalbintų pašnekovų pripažino, kad per šiuos Prezidento rinkimus jų arba bent kelių jų pažįstamų nepasiekė rinkimų kortelės ar raginimai balsuoti, trūko bendros informacijos.

Neturime supratimo, o Kremlius – turi

Praėjusią savaitę minint Spaudos atgavimo dieną „Tiesa” paklausė Europos Parlamento nario profesoriaus Vytauto Landsbergio, ar, jo požiūriu, Lietuvoje yra rūpinamasi, kad užsienyje gyvenančius tautiečius pasiektų lietuviškos žinios? Ir kiek iš tiesų yra svarbu skirti dėmesio užsienyje gyvenančių lietuvių informavimui iš autentiškų šaltinių, ypač kai tema liečia svarbius rinkimus?

Profesorius pažymėjo, jog beveik visur, kur gyvena didesnės lietuvių bendruomenės, yra tam tikra bazė leisti lietuvišką spaudą. „Londone ar Airijoje yra daug lietuvių, dėl to ir spauda nėra visai nuostolinga. Iš šios spaudos galima matyti, kaip gyvena ta bendruomenė, atspindimi jos reikalai, rašoma ir apie Lietuvą. Kiek aš esu matęs, rašoma pakankamai objektyviai”, – sakė V. Landsbergis.

Vis dėlto visuomet išlieka pavojus, kad, neturint kryptingos politikos išeivijos skaitytojų atžvilgiu, juos lengviau pasieks tyčinė dezinformacija, nedraugiškų šalių propaganda. „Galima matyti, jog kartais net specialiai žmones siunčia, kad jie šiek tiek „prižiūrėtų” tą išeiviją ir tai, kaip ji galvoja. Manau, kad yra tam tikros kontoros, kurios dirba visą laiką ir tai prižiūri. Aišku, negali rašyti bet ką ir turėti pasisekimą: veikia tam tikra savireguliacija pagal skaitytojo padorumo arba sugedimo lygį. Tačiau kad iš Lietuvos kas nors tuo rūpintųsi – to tikrai nėra. Tai viena iš mūsų skylių: neturime laiko, neturime žmonių, pinigų, o paprasčiausiai – turbūt neturime supratimo. Tuo tarpu Kremlius turi supratimą”, – pabrėžė europarlamentaras.

Profesoriaus teigimu, Kremlius į savo veikimą žiniasklaidoje investuoja labai daug ir paruošia skaitytojus net tokiems kraštutiniams dalykams, kaip agresija prieš Ukrainą – tam, kad ne visi ją smerktų.

“Tiesa”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s