Šešėlinę ekonomiką kuria tik tamsuoliai?

Baudos, kuo didesnė kontrolė, mokėjimų kortelėmis skatinimas – šios kovos su atlyginimais vokeliuose priemonės, atrodo, rezultatų neduoda, tačiau mažinti darbuotojų mokamų mokesčių vis tiek nenorima.

Vokeliai – 40 proc. šešėlio

Atlyginimai vokeliuose – viena didžiausių Lietuvos šešėlinės ekonomikos pyrago riekių. Tai patvirtino ir Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro atliktas tyrimas. Jis rodo, kad 2013 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estijoje 15,7 proc., Latvijoje – 23,8 proc. Latvių atliktas tyrimas neaprėpia nelegalios rinkos ir kontrabandos, tad jo rezultatai skiriasi nuo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo, kurio duomenimis, Lietuvoje šešėlis sudaro apie ketvirtadalį BVP.

Tvaraus verslo centro analitikai nustatė, kad Lietuvoje šešėlinei ekonomikai didžiausią įtaką darė praėjusiais metais į apskaitą neįtrauktos įmonių pajamos – jos sudarė 41,8 proc. šešėlio (Latvijoje – 42 proc., Estijoje – 27,2 proc.). Antrasis pagal svarbą veiksnys – atlyginimai vokeliuose, kurie sudarė 40,4 proc. šešėlinės ekonomikos Lietuvoje (Latvijoje – 40,1 proc., Estijoje – 48,1 proc.). Visose trijose Baltijos šalyse mažiausiai svarbus buvo nelegalios darbo jėgos veiksnys. Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos iždas per 2013 m. neteko apie 3 mlrd. litų įplaukų gyventojų pajamų ir pelno mokesčių bei “Sodros” įmokų.

Tyrimo rezultatai pirmadienį pristatyti Vilniuje kartu bandant aptarti, ką galima būtų padaryti, kad šešėlinės ekonomikos dalis mažėtų. Kovai su neapskaitomomis įmonių pajamomis, nedeklaruojamomis gyventojų pajamomis neregistruojant veiklos, dirbtiniu įmonių sąnaudų didinimu ir kitomis blogybėmis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra paruošusi ištisą naujų projektų arsenalą. Tarp šių projektų yra “Skaidri gamyba”, “Šou be šešėlio”, “Nuostolinga įmonė”, “Atsakinga statyba” ir kiti. Tiksliniai tikrinimai, paprastesnis administravimas, baudos ir kitos priemonės, anot VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, turėtų padėti pasiekti geresnių rezultatų. O štai ką daryti su atlyginimais vokeliuose? Šiuo klausimu nuomonės išsiskiria.

Bausti ir kontroliuoti

VMI viršininko pavaduotojas pripažino, kad, nepaisant visų pastangų, pastaruosius kelerius metus sudėtinių šešėlinės ekonomikos dalių proporcijos beveik nekinta. Lietuvoje darbas apmokestinamas 40 proc., tad galbūt kovos su vokeliais nė nereikėtų sumažinus darbuotojų mokamus mokesčius? Juk didžiausia paskata imti dalį atlyginimo neoficialiai yra tiesiog gauti daugiau uždirbtų pinigų. A.Klerauskas ir SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė su tuo nesutinka ir duria pirštu į, jų manymu, ryškią žmonių sąmoningumo stoką bei vyraujantį pakantumą neoficialiai veiklai, pajamų slėpimui, nelegaliam darbui ir atlyginimams vokeliuose.

“Mokesčių visuomet norisi mokėti mažiau, bet nebūtinai vien aukštas mokesčių lygis lemia tai, kad šešėlinės ekonomikos yra daugiau. Vakarų šalyse, kuriose mokesčiai yra dideli, šešėlinės ekonomikos lygis yra kaip tik žemesnis, – įsitikinusi V.Tauraitė. – Kertinės priežastys yra nenoras mokėti mokesčių, su kuriuo reikėtų kovoti šviečiant, stiprinant pasitikėjimą valdžia, nuolatine kontrole, baudomis, išmaniosiomis priemonėmis, didesniu bankų kortelių naudojimu, didesniu pajamų matomumu”.

Banko analitikės nuomone, šešėlis turėtų pradėti mažėti ir gerėjant gyvenimui – tai esą yra natūrali šešėlio mažėjimo priežastis. “Kaip minėjau, šalys, kurios turi aukštą pragyvenimo lygį, taip pat pasižymi ir žemu šešėlio lygiu, nors mokesčiai ten yra aukšti”, – pridūrė V.Tauraitė.

VMI atstovas taip pat pabrėžė, jog visi iki šiol daryti tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra labai aukštas šešėlinės ekonomikos bei elgsenos tolerancijos lygis. A.Klerauskas mano, kad to priežastys – kiti veiksniai, o ne mokesčių dydis. “Manau, kad labai svarbu yra skatinti elgtis kitaip. Jeigu yra paskatos būti šešėlyje (kurį lemia per aukštas mokesčių lygis – red. past.), reikia ir paskatų nebūti šešėlyje”, – teigė A.Klerauskas. Jo nuomone, viena iš tokių paskatų gali būti laikomas dalies sumokėtų mokesčių grąžinimas.

Ryškus signalas

Vilniuje viešėjęs ir su Lietuvos atstovais diskutavęs Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro direktorius Arnis Sauka nesutiko su išdėstytomis mintimis. Jo požiūriu, tai, kad yra didelis atlyginimų vokeliuose paplitimas, pirmiausiai ir signalizuoja, jog mokesčių sistema nėra gera.

“Baltijos šalyse darbo jėgos apmokestinimas yra gana didelis. Latvijoje dabar diskutuojame apie visos sistemos pakeitimą, galimybę perkelti dalį šios naštos kitoms sritims, nes yra aiškūs du dalykai. Pirma, jeigu turime bėdų dėl atlyginimų vokeliuose, reiškia, kažkas yra blogai su darbo jėgos apmokestinimo sistema. Antra, į mokesčių mažinimą reikia žiūrėti kaip į vaistų vartojimą. Jeigu sumažinsime darbo jėgos apmokestinimą vienu procentu, žinoma, kad nuo to situacija visiškai nepagerės, tik bus surinkta mažiau pinigų į biudžetą. Reikia dozuoti pokyčius tinkamai, tuomet tai turės teigiamą poveikį”, – komentavo svečias iš Latvijos.

“Swedbank” vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis yra apskaičiavęs, kad, įvertinus visus darbdavio ir darbuotoju mokamus mokesčius, paaiškėja, jog Lietuva yra viena labiausiai dirbančiuosius apmokestinanti valstybė ES. Pvz., 3 tūkst. litų (iki mokesčių) uždirbantis žmogus gauna tik 58 proc. darbdavio darbo vietai skiriamų lėšų, o likusią dalį pasiima valstybė gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų “Sodrai” pavidalu.

N.Mačiulis turi ir kitokių Vakarų šalių pavyzdžių nei V.Tauraitė: tarkime, Airijoje valstybė pasiima 21,3 proc., o Šveicarijoje tik 17,8 proc. darbo užmokesčio. “Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ekonomistas Artūras Laferas paaiškino atvirkštinę priklausomybę tarp mokesčio tarifo ir mokestinių pajamų – neadekvačiai padidinus mokesčius, mokestinės pajamos krenta, nes vis didesnė gyventojų ir įmonių dalis ieško legalių ir nelegalių būdų išvengti mokestinės naštos”, – primena ekonomistas.

“Kauno diena”

2014.07.14

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s