Šiaurietiškos gerovės daigai Lietuvoje

Mažos apimties šešėlinė ekonomika, daug prieinamų socialinių paslaugų ir didelė motyvacija mokėti mokesčius – šių dalykų, žvelgdami į Šiaurės šalis, joms pavydime. Ar, politikų nuomone, įmanoma, kad šiaurietiška gerovė adaptuotųsi lietuviškame klimate?

Prioritetas – socialinės investicijos

Apie tai, kodėl Šiaurės šalių gyventojai noriai moka mokesčius, diskusijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) pasakojo šios mokslo ir mokymo įstaigos Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas.

Pirmiausia Šiaurės šalys pasižymi aukšta institucijų kokybe. Be to, kalbant apie Šiaurės šalių valdymą ir gerovės modelį, pagrindas yra universalumo principas, teigė L.Gudžinskas. “Tai reiškia, kad mokesčiai šiose šalyje daugmaž lygūs ir nauda paskirstoma irgi daugmaž lygiai. Tai nėra politika, nutaikyta į kažkurias konkrečias socialines grupes, tai apima praktiškai visus socialinius segmentus. Pagal šį principą išvengiama žmonių, kuriems teikiama parama, stigmatizavimo ir didelių administracinių išlaidų”, – sakė politologas.

Lygūs mokesčiai, L.Gudžinsko teigimu, leidžia užsitikrinti vidurinės klasės, kuri gauna daugiau nei vidutines pajamas, pritarimą mokesčių perskirstymui. “Jeigu egzistuotų progresiniai mokesčiai, vargu ar vidurinę klasę būtų lengva įtikinti tokiu mokestinės sistemos modeliu. Būtent tuo galima aiškinti aukštesnę šiauriečių mokestinę moralę”, – aiškino politologas.

L.Gudžinskas akcentavo, kad Šiaurės šalys savo gerovės politikoje skiria pagrindinį dėmesį sritims, kurios vertinamos kaip socialinės investicijos. Tai – ikimokyklinis, pradinis ugdymas ir kiti švietimo lygmenys. “Skiriant didelį dėmesį nuo vaikystės, galima suformuoti geresnius kognityvinius, socialinius gebėjimus. Tai ateityje žmogui daug padeda”, – pastebėjo L.Gudžinskas.

Politologas taip pat teigė, kad neteisinga manyti, jog Šiaurės šalyse – didžiausias biudžeto perskirstymas: jis didelis, bet nėra rekordiškas. Pasak eksperto, svarbiausia, kad šios šalys akcentuoja socialines investicijas ir socialines paslaugas – švietimą, socialinį darbą, sveikatos apsaugą. “Kai socialinė nauda paskirstoma maždaug tolygiai, tarp gyventojų nėra susipriešinimo, nepasitikėjimo”, – komentavo L.Gudžinskas.

Gelbėjantis tinklas

Politinės ekonomijos specialistas Žilvinas Martinaitis vardijo, kad šiaurietiškam gerovės modeliui būdinga labai žema korupcija, mažos apimties šešėlinė ekonomika, didelės verslo investicijos į mokslą ir inovacijas, didelė motyvacija mokėti mokesčius, aukštas išsilavinimas.

Šiauriečius mokėti mokesčius motyvuoja tai, kad jie turi aukštas tokios investicijos garantijas, sakė Ž.Martinaitis: pradėdami verslą, jie apdrausti nesėkmės atveju, turi garantijas darbo netekimo atveju.

“Lietuvoje pradėdamas verslą žmogus sako: arba pavyks, arba sudegsiu kartu su visa šeima. Nėra socialinio tinklo, kuris nesėkmės atveju tave “pagautų”. Taip pat, mokant mokesčius, svarbu žinoti, kad nedarbo draudimo išmokos tau yra garantuotos ir stabilios, o nebus staiga imtos ir sumažintos atėjus krizei. Tai yra tarsi kontraktas su valdžia”, – palygino specialistas, su šypsena žiūrėdamas į salėje sėdinčius ir pranešimų klausančius politikus.

Politikai neoptimistiški

Per TSPMI vykusias diskusijas svarstyta, kokių prielaidų būtų tokį gerovės modelį pritaikyti Lietuvoje.

Pirmiausia atmesta mintis, kad tik labai aukšto ekonominio lygio šalys gali taikyti socialinės gerovės modelį. Pavyzdžiui, Švedija savąjį pradėjo įgyvendinti tuomet, kai jos ekonomikos lygis buvo žemesnis nei dabar Lietuvos. Taip pat greta išplėtotos socialinės politikos Šiaurės šalyse vyrauja liberali prekybos politika ir griežta fiskalinė drausmė. Kultūros, mentaliteto prasme svarbiausias bruožas būtų socialinis pasitikėjimas. Beje, Lietuvoje jis nėra labai žemas – maždaug per vidurį tarp ES šalių.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos atstovas socialdemokratų partijos Algirdas Sysas pirmiausiai pažėrė kritikos pasisakiusiems prelegentams, kad jie nutyli, kad už gerovės modelių visuomet “stovi dideli pinigai”. Pasak politiko, gerovės politikos be didelių pinigų niekuomet nebuvo ir nebus.

“Be to, 25-erius metus einame labai liberaliu keliu ir stebimės, kad ES pirmaujame labai nepopuliariais dalykais”, – teigė A.Sysas. Jis taip pat prieštaravo sakantiesiems, kad Šiaurės valstybėse nėra progresinių mokesčių: “Peržiūrėjau skaičius – mokesčių skirtumai tose šalyse tikrai yra dideli.”

Socialdemokratas pritarė, kad labai svarbu būtų perimti gerąją socialinių paslaugų praktiką, kad šeimos lengviau galėtų derinti darbą ir tėvystę. Kitaip, anot jo, negalima tikėtis, kad pas mus bus daug norinčiųjų dirbti Lietuvoje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius atkirto oponentui, kad negalima priešinti liberalios ekonomikos ir gerovės politikos. Jo nuomone, tiesiog paimti ir perkelti gerovės modelio į Lietuvą nepavyks, galima mėginti tik politiką artinti prie gerovės modelio kūrimo.

“Matydamas bendrą kryptį, suartėjimo su gerovės politika, integracijos galimybę, manau, kad labai svarbu stiprinti politinį, akademinį elitą. Taip pat institucine prasme reikia stiprinti lyderystę”, – kalbėjo A.Kubilius.

Priimta deklaracija

Diskusija buvo 2013-2014 m. vykusio Valstybės pažangos forumo tąsa. Forumas organizuotas Vyriausybės kanceliarijos ir Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje bendradarbiaujant su TSPMI, Kauno technologijos universitetu ir Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasadomis. Forumo metu surengtos žymių Šiaurės šalių mokslininkų paskaitos, kuriose pristatyti svarbiausi Šiaurės šalių valdymo ir gerovės modelio bruožai, nagrinėti aktualūs švietimo, darbo rinkos, šeimos politikos, technologijų pritaikymo aspektai.

Kaip rašoma TSPMI pranešime, apibendrindama forumo metu vykusias diskusijas, Valstybės pažangos taryba, vadovaujama ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, gegužės 13 d. priėmė deklaraciją, kuria buvo įsipareigota siekti tolesnio suartėjimo su Šiaurės šalimis ir paruošti gerovės nacionalinį susitarimą. Deklaracijoje pažymima, kad šiuo susitarimu turėtų būti pasiektas Lietuvos politinių partijų ir socialinių partnerių požiūrių suartėjimas siekiant Lietuvos gerovės ir sėkmės.

“Kauno diena”

2014.12.01

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s