Verslui teks ieškoti, kuo pakeisti Rusijos rinką

„Tiesa” pastaruoju metu spausdino ne vieną straipsnį apie svetur gyvenančius lietuvius, kurie dėl įvairių priežasčių paliko tėvynę ir gyvenimą pradėjo kurti užsienyje. Daugelis jų vieningai teigė, kad gyventi į Lietuvą negali grįžti dėl vienintelės priežasties – sudėtingos šalies ekonominės situacijos. Lietuviai įsitikinę, kad tėvynėje algos mažos, o kainos kyla žaibišku greičiu.

Nusprendėme plačiau aprašyti Lietuvos ekonominę situaciją ir paanalizuoti veiksnius, kurie lemia geresnį ar blogesnį šalies žmonių gyvenimą. Gal tai pakeis ir mūsų skaitytojų apsisprendimą arba turės įtakos ateities planams.

Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pablogėjusi, ypač dėl to, kad neatslūgsta Rusijos ir Ukrainos konfliktas. Ar sudėtinga padėtis Rytuose vėl sujauks Lietuvos darbo rinką, ar šalies verslas gali lengvai persiorientuoti?

Kalbant apie didelį Rusijos ekonomikos būklės poveikį Lietuvai dažnokai perlenkiama lazda. Lietuvos banko (LB) ekonomistų skaičiavimais, 1 proc. punkto Rusijos BVP plėtros sulėtėjimas lemia 0,3 proc. punkto mažesnį Lietuvos ūkio augimą. Visgi pirmiausiai šis poveikis ir pasireiškia ne realiais skaičiais, o lūkesčių pablogėjimu. Specialistų įsitikinimu, atsakomybė laiku sureaguoti į kintančias sąlygas tenka darbdaviams.

Itin pažeidžiamas – transporto sektorius

Sąstingis Rusijos ūkyje turės didžiausią neigiamą poveikį spartesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai, teigia DNB banko analitikai. Kiti neigiami veiksniai – sunkumai Lietuvai svarbiuose naftos perdirbimo, trąšų gamybos bei tarptautinių pervežimų sektoriuose. Tikėtina, kad po dvejų itin gerų metų šiemet mažiau džiugins ir žemės ūkio sektorius. Šių metų sausio-kovo mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo penktadaliu. DNB analitikės Indrės Genytės-Pikčienės skaičiavimu, Rusija išlieka viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Jai tenka 7,1 proc. viso lietuviškos kilmės gamybos eksporto, 25 proc. paslaugų eksporto ir net 43 proc. reeksporto. Problemos šioje rinkoje Lietuvos gamintojams yra stimulas aktyviau ieškoti alternatyvių, nors pradžioje ir mažiau pelningų, eksporto rinkų.

Tuo tarpu Lietuvos banko (LB) vertinimu, prastesnė ekonominė raida Rusijoje turės tik nedidelį poveikį ūkio aktyvumui Lietuvoje. Ekonominiais ryšiais su Rusija labiau susijęs šalies transporto sektorius. Šio sektoriaus Rusijos subjektams teikiamų paslaugų vertė yra maždaug 3 mlrd. litų per metus. Tai sudaro nemažą dalį visų Lietuvoje suteikiamų transporto paslaugų. Tačiau Lietuvos pramonės produkcijos į Rusiją eksportuojama vos keli procentai. Uždarojo ekonomikos sektoriaus ekonominiai ryšiai su Rusija taip pat gana riboti: kiek daugiau Rusijos subjektams teikiama kelionių paslaugų, o finansinio tarpininkavimo, informacinių ir kitų paslaugų – labai nedaug.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) analitiko Aleksandro Izgorodino vertinimu, nepaisant sudėtingos padėties Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regione, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos gaminių) 2014 metų sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, į NVS rinką padidėjo 3,1 proc. Eksportas į Rusiją 2014 metais taip pat atrodo geriau, nei būtų galima tikėtis. Pozityviai nuteikia maisto produktų eksporto rodikliai. Pieno eksportas padidėjo 12,5 proc., nors, tiesa, mėsos eksportas smuko penktadaliu, daugiausiai dėl kiaulių maro. Kukliai šiemet atrodo tekstilės, transporto priemonių, metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Rusiją dėl nusilpusios šios šalies ekonomikos, nuvertėjusio rublio kurso, logistinių sutrikimų, išaugusio vėluojančių atsiskaitymų lygio ir kitų komplikacijų.

Gelbstintys veiksniai

Prastėjančias užsienio prekybos perspektyvas Rytuose iš dalies atsveria atsigaunanti plėtra Europos Sąjungos (ES) valstybėse. LB ekspertų teigimu, ES gerėja ekonominiai pasitikėjimo rodikliai, pradeda kilti vidaus paklausa, pamažu juntami palankūs pokyčiai ir darbo rinkoje. Kai kurių Lietuvos pramonės šakų eksportas į ES, kurį laiką neaugęs, dabar vėl didėja.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad po sunkmečio pastebimai atsigauna ir Lietuvos vidaus paklausa. Šiemet vidutinis darbo užmokestis, anot analitikės, augs sparčiau nei BVP, dėl pingančių energetinių išteklių mažės infliacija, tad gyventojų perkamoji galia bus geresnė. Tai turės teigiamos įtakos ir į vidaus vartojimą orientuotam verslui.

LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko taip pat pažymėjo, kad, infliacijai esant žemesnei (0,9 proc.) nei numatomam darbo užmokesčio augimui (3,6 proc.) didės gyventojų perkamoji galia, o tai palankiai veiks vartojimą.

Lūkesčiai sumažėjo

Vis dėlto, nors skaičiai nerodo blogų tendencijų, gyventojų ir verslo lūkesčius veikia neužtikrintumo jausmas. Tai grasina ir jau įsivažiuojančiam vidaus vartojimo augimui.

LPK analitikų vertinimu, vidaus vartojimo prognozės, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pablogėjo. „Prognozės buvo pablogintos visuose sektoriuose, todėl manome, kad vidaus vartojimo sulėtėjimo tikimybė yra ganėtinai reali. Pirma, 2014 metais netikėtai pradėjo augti nedarbo lygis. Antra, augant įtampai NVS regione, pastaruoju metu fiksuojamas vartotojų lūkesčių pablogėjimas. Užsitęsus neramumams NVS, gyventojų lūkesčiai ir toliau gali blogėti, o tai paskatintų dalį vartotojų mažinti apetitą leisti pinigus ir labiau koncentruotis į taupymą”, – perspėja LPK analitikas A. Izgorodinas.

LB analitikai pripažįsta, kad rizika, jog išlaidos privačiam vartojimui ir investicijoms augs mažiau, nei šiuo metu numatoma, yra padidėjusi. Šias išlaidas gali sumažinti ne tik padidėjęs neapibrėžtumas atvirajame ekonomikos sektoriuje, galintis turėti poveikį darbo atlygio raidai, darbuotojų samdai ir investicijoms šio sektoriaus įmonėse, bet ir galintys pablogėti kitų įmonių bei namų ūkių lūkesčiai.

LPK Ekonomikos ir finansų departamento specialistų skaičiavimu, ženkliai sumažėjo įmonių, neįžvelgiančių jokių grėsmių savo veiklai, padaugėjo įmonių, besiskundžiančių vidaus paklausa.

Išaugus neapibrėžtumui NVS regione, didelė dalis įmonių laikosi atsargios pozicijos investicijų, skolinimosi ir plėtros atžvilgiu. Pirmą kartą per visą lūkesčių indekso matavimo istoriją NVS rinkų nestabilumas užėmė pirmąją vietą didžiausių grėsmių įmonių veiklai sąraše. Įmonių, nuogąstaujančių dėl NVS rinkų nestabilumo, dalis padidėjo keturis kartus – nuo 6 proc. iki 26 proc. Išaugus įtampai NVS regione, įmonių, teigiančių, kad šiuo metu nėra jokių grėsmių įmonių veiklai, dalis sumažėjo nuo 22 proc. iki 7,7 proc.

Svarbu laiku reaguoti

A. Izgorodino teigimu, iš visko panašu, kad, augant gamybai, pramonė labai lėtai didins darbuotojų skaičių, daugiausia dėl išaugusios įtampos NVS regione.

DNB bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje augs 4 proc. Antrus metus iš eilės didėjantis realus atlyginimas skatins vidaus vartojimą, tačiau kartu tai lems ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, įmonėms teks ir ateityje daug dėmesio bei išteklių skirti darbo našumui didinti.

Pagal banko prognozes, įsidarbinimo procesus stabdys opi struktūrinio nedarbo problema, kai bedarbių daug, o reikiamų specialistų darbdaviams sunku rasti. Tai skatins verslą toliau investuoti į mažiau darbo imlią gamybą.

Tuo tarpu Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius habilituotas daktaras Boguslavas Gruževskis mato gana pozityvią perspektyvą: jeigu verslas laiku persiorientuos iš rizikingų į stabilesnes rinkas, nauja darbo emigrantų banga iš Lietuvos neturėtų plūstelėti.

„Ukrainos padėtis Lietuvai yra mažiau reikšminga nei Rusijos. Dėl konflikto pirmiausiai nukenčia pati Rusija, tad mus tikrai neigiamai paveiks Rusijos ekonomikos augimo smukimas. Tai nėra tokia bloga padėtis, kaip buvo 1999-2000 metais, kai Lietuva buvo gerokai labiau susijusi su Rusijos ekonomika, tačiau pasekmės bus juntamos ir darbo rinkoje. Tik sunkoka jas tiesiogiai įvertinti”, – sakė B. Gruževskis.

Profesoriaus teigimu, šioje situacijoje jautriausi yra trys sektoriai: maisto pramonė, žemės ūkis ir transportas. Žemdirbiai, pasak B. Gruževskio, pokyčius planavo jau pavasarį, tad jų veikla neturėtų labai susijaukti. Laikiną neigiamą poveikį jie gali pajusti tik pajamų atžvilgiu – supirkimo kainos gali būti mažesnės, bet užimtumui tai didelės įtakos neturės. Maisto pramonėje labai svarbu, ar patys darbdaviai spės persiorientuoti į atsigaunančią ES rinką, kurioje jaučiamas maisto prekių trūkumas. „Galbūt bus šiek tiek sumažinti atlyginimai, laikinai bus sustabdyta viena ar kita gamybos linija, bet tai didesnės įtakos užimtumui taip pat neturės”, – komentavo B. Gruževskis.

Transporto sektorius yra bene pažeidžiamiausias: Lietuva teikia daug transporto paslaugų Rusijai, o šis sektorius yra labai imlus darbui. „Ši rinka gali nukentėti, nes greitai persiorientuoti bus sunku. Atitinkamai gali sumažėti pajamos iš automobilių transporto, geležinkelių transporto užimtumas, uosto apkrovos. Čia veikia ir politinės įtampos, pavyzdžiui, kai buvo pasiūlyta nesinaudoti Klaipėdos uostu, – teigė B. Gruževskis. – Matau gerą perspektyvą, kad atsigauna Vokietijos, Skandinavijos, Lenkijos rinkos, taigi verslui reikia persiorientuoti, keistis, suktis taip, kad nenukentėtų.” Transporto sektoriuje, profesoriaus teigimu, neigiamas poveikis greičiausiai palies vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojus. Pramonėje užimtumo mažėjimas gali paliesti ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, tačiau, kadangi darbo rinkoje yra jaučiamas jų trūkumas, didesnio neigiamo poveikio jie turėtų išvengti ir nesunkiai prisitaikyti.

Prognozės skaičiais

DNB banko analitikai prognozuoja, kad 2014 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja 3,3 proc. BVP augimą šiais metais ir 3,6 proc. – kitąmet.

LB valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, anksčiau teikta didesnė ūkio augimo prognozė (3,6 proc. šiemet ir 3,8 proc. kitąmet) sumažinta dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros.

Nedarbo lygis, DNB specialistų skaičiavimu, mažės lėtai: nuo 11 proc. 2013 metais iki 10,5 proc. 2014 metais, 10 proc. 2015 metais ir iki 9 proc. 2016 metais.

“Tiesa”

2014.06.12

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s